Europos Sąjungos lyderiai Belgijoje susirinko į neformalų susitikimą, kuriame svarsto, ar vadinamoji „Buy European“ arba „Pagaminta Europoje“ pramonės strategija galėtų tapti atsaku į augančius ekonominius ir geopolitinius iššūkius.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Diskusijos vyksta didėjant spaudimui iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos bei augant susirūpinimui dėl Europos pramonės konkurencingumo.
Pastaraisiais metais ES ekonominė padėtis tapo mažiau stabili: nutrūkęs rusiškų dujų tiekimas, JAV prekybos politika ir Kinijos valstybės subsidijuojama pramonė atskleidė struktūrinius Europos pažeidžiamumus. Šiame kontekste Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron aktyviai ragina taikyti „europinę pirmenybę“ strateginiuose sektoriuose – nuo gynybos ir automobilių pramonės iki žaliųjų technologijų ir plieno.
Europos Komisija šiai idėjai iš esmės pritaria. Pramonės strategijos komisaras Stéphane’as Séjourné teigia, kad viešieji ES pinigai turėtų prisidėti prie gamybos ir darbo vietų kūrimo pačioje Europoje. Tikimasi, kad vėliau šį mėnesį Komisija pristatys Pramonės spartinimo aktą, kuriame būtų nustatyti europinio turinio tikslai tokiems produktams kaip saulės baterijos ar elektromobiliai.
Tačiau ne visos valstybės narės šią kryptį vertina vienodai. Šiaurės ir Baltijos šalys, taip pat Nyderlandai, įspėja, kad „Buy European“ gali tapti nauju protekcionizmo sluoksniu, atbaidančiu investicijas ir apsunkinančiu prekybą. Švedijos ministras pirmininkas Ulf Kristersson viešai pareiškė esantis skeptiškas bet kokiai politikai, kuri ribotų tarptautinę prekybą.
Vokietijos kancleris Friedrich Merz kartu su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni siūlo alternatyvų kelią – spartesnę dereguliaciją ir mažesnę Briuselio biurokratinę naštą verslui. Ši pozicija išryškina ir tam tikrus nesutarimus tarp Berlyno ir Paryžiaus, tradiciškai laikomų Europos integracijos varikliu.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad europinė pirmenybė gali būti taikoma tik labai tiksliai apibrėžtuose sektoriuose. Jos teigimu, tai „plona riba“, reikalaujanti išsamios ekonominės analizės ir suderinamumo su tarptautiniais įsipareigojimais.
Diskusijos Belgijoje rodo, kad ES ieško pusiausvyros tarp atviros prekybos principų ir poreikio apsaugoti strateginius interesus vis labiau konkurencingoje ir nenuspėjamoje pasaulio ekonomikoje. Sprendimai, priimti artimiausiais mėnesiais, gali nulemti, ar Europa pasirinks aktyvesnę pramonės apsaugos kryptį, ar toliau remsis laisvosios rinkos modeliu.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
