Reaguodama į pastarųjų metų pražūtingas karščio bangas, sausras ir katastrofiškus potvynius, nusinešusius dešimtis tūkstančių gyvybių bei padariusius 200 mlrd. eurų žalą, Europos Komisija pristatė išsamią ES klimato atsparumo sistemą ir pasiūlė Europos klimato atsparumo įstatymą. Šia iniciatyva siekiama iš esmės pakeisti požiūrį į ekstremalius orų reiškinius – pereiti nuo reagavimo į pasekmes prie sisteminio pasirengimo ir rizikų valdymo visose politikos srityse, kartu atveriant kelią milžiniškai Europos atsparumo pramonės plėtrai.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Šylantis žemynas ir ekonominė būtinybė veikti
Preliminarūs duomenys rodo, kad vien dėl karščio Europoje mirė daugiau nei 35 000 žmonių, o bendri ekonominiai nuostoliai dėl klimato kaitos sukeltų nelaimių 2022–2025 m. pasiekė apie 200 mlrd. eurų (vidutiniškai 50 mlrd. eurų kasmet). Kadangi net 75 proc. europiečių gyvena miestuose ir urbanizuotose teritorijose, jie tiesiogiai susiduria su sekančiomis upėmis, perkaitusiomis gatvėmis ir užtvindytomis infrastruktūromis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė: „Europa šyla dvigubai greičiau nei likęs pasaulis. Kad taptume iš tiesų atsparūs klimatui, privalome prisitaikyti ir mokytis. Šiandien pristatome europinį požiūrį į klimato rizikas – numatyti, pasirengti ir valdyti“. Skaičiuojama, kad Europos infrastruktūros pritaikymas reikalaus maždaug 70 mlrd. eurų investicijų kasmet, tačiau investicijų grąža gali siekti daugiau nei dešimt kartų, išvengiant griaunančių nuostolių. Be to, pasaulinė klimato atsparumo sprendimų rinka iki 2050 m. išaugs keturis kartus – iki 3,5 trln. eurų, kas suteikia unikalią progą Europos įmonėms tapti šių technologijų lyderėmis.
Naujasis įstatymas: vieninga šilimo trajektorija ir supaprastintas planavimas
Siūlomas Europos klimato atsparumo įstatymas (*Climate Resilience Law*) nustato bendrą atskaitos trajektoriją visai bendrijai: moksliniais duomenimis paremtą projekciją, kad iki 2030 m. globali temperatūra pakils 1,5 °C virš ikipramoninio lygio, iki 2050 m. – 2 °C, o iki 2100 m. – 3 °C. Ši bendra trajektorija taps oficialiu pagrindu, kuriuo vadovaudamosi visos ES valstybės narės privalės vertinti ateities grėsmes savo sprendimuose.
Kartu sumažinama administracinė našta: vietoje kelių besidubliuojančių ataskaitų valstybės narės rengs vieningą nacionalinį strateginį planą (*One Single National Strategic Plan*). Tai leis suderinti veiksmus tarp kaimyninių šalių, kurios dalijasi bendromis upėmis, elektros tinklais bei tiekimo grandinėmis, ir užkirs kelią tarpvalstybinių krizių plitimui. Pirmąjį bendrijos strateginį planą ES lygiu Komisija pasiūlys 2028 metais ir atnaujins jį kas penkerius metus.
Skaitmeniniai įrankiai ir „Teisingo atsparumo“ iniciatyvos
Siekdama suteikti konkrečius įrankius savivaldybėms, įmonėms ir bendruomenėms, Komisija pristatė tris naujas skaitmenines platformas:
– **„European Climate Viewer“** – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) sukurtas interaktyvus žemėlapis, rodantis prognozuojamus klimato pavojus konkrečiuose regionuose ir pasitelkiantis superkompiuteriją per „Destination Earth“ iniciatyvą.
– **„Navigator of Climate Resilience Tools“** – Europos aplinkos agentūros (EEA) centralizuota saugykla, padedanti institucijoms pasirinkti tinkamiausius sprendimus pagal savo teritoriją ir rizikos pobūdį.
– **„Mission Solutions Explorer“** – praktinių pritaikymo pavyzdžių katalogas, kuriame sukaupta daugiau nei 150 ES regionų ir bendruomenių išbandyta patirtis.
Be to, Komisija įtvirtina „Teisingo atsparumo“ (*Just Resilience*) principą, skirtą apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir nustatyti 100 labiausiai klimato kaitos paveiktų Europos teritorijų. Tarp artimiausių žingsnių – specialus Europos karščio bangų planas (*European Heatwave Plan*), Europos vandens iniciatyva (*European Water initiative*), civilinės saugos patariamoji grupė „PreparEU“ bei Klimato draudimo aljansas (*Climate Insurance Alliance*), skirtas sumažinti neapdrausto turto nuostolių naštą viešiesiems finansams.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos oficialius pranešimus.
