Minint Tarptautinę dieną prieš nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus, Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas, Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Henna Virkkunen ir teisingumo komisaras Michaelas McGrathas paskelbė bendrą pareiškimą, reikalaudami nedelsiant nutraukti nebaudžiamumo kultūrą visame pasaulyje. ES lyderiai pabrėžė, kad smurtas, neteisėti sulaikymai, skaitmeninis sekimas ir žurnalistų žudynės griauna pačius atviros visuomenės pamatus, o tarptautinė bendruomenė privalo patraukti atsakomybėn ne tik tiesioginius vykdytojus, bet ir nusikaltimų užsakovus.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pasaulinė statistika ir pavojai karo zonose: žurnalistai nėra taikiniai
Tarptautinė humanitarinė teisė griežtai nurodo, kad žurnalistai konfliktų zonose yra civiliai asmenys, kuriems privalo būti taikoma visapusiška apsauga. Nepaisant to, darbas karštuosiuose taškuose išlieka mirtinai pavojingas: Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ) duomenimis, 2026 metais pasaulyje vykdydami profesinę pareigą jau žuvo mažiausiai 15 žurnalistų, o Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ) fiksuoja 34 žūčių atvejus. Didžiausią pavojų pastaruoju metu kelia bepiločių orlaivių smūgiai ir artilerijos apšaudymai Artimuosiuose Rytuose, taip pat fronto linijose Ukrainoje.
Pavojus tyko ne tik fronto linijose, bet ir taikos sąlygomis. Žurnalistai nuolat susiduria su koordinuotu priekabiavimu internete, kibernetinėmis atakomis, neteisėtu šnipinėjimo programų naudojimu ir tikslinėmis šmeižto kampanijomis. Ypač pažeidžiamos yra žurnalistės moterys, kurios tampa sistemingo persekiojimo ir smurto taikiniais. UNESCO pabrėžia, kad maždaug devyni iš dešimties žurnalistų nužudymo atvejų pasaulyje vis dar lieka neištirti, o nusikaltimų planuotojai ir užsakovai lieka laisvėje.
Teisiniai spaudimo ginklai ir tarpvalstybinės represijos
Greta fizinio smurto vis dažniau naudojamas teisinis bei ekonominis spaudimas: piktnaudžiaujant teisinėmis priemonėmis prieš tiriamosios žurnalistikos atstovus keliamos strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP). Tokiais procesais siekiama finansiškai išsekinti žurnalistus ir priversti juos atsisakyti nepatogių korupcijos tyrimų.
Vis labiau plinta ir tarpvalstybinių represijų praktika, kuomet autoritariniai režimai persekioja nepriklausomus žurnalistus net jiems pasitraukus į užsienį. Ryškus to pavyzdys – Rusijos seniausio nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ galutinis uždarymas, kurio žurnalistai buvo įkalinti arba priversti bėgti, o pats laikraštis atsisveikinimo pareiškime konstatavo, kad buvo nužudytas sistemingų represijų. Panašūs persekiojimo ir susidorojimo modeliai fiksuojami Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje, kur vietos valdžios korupciją demaskuojantys žiniasklaidos darbuotojai atsiduria kalėjimuose be teismo ar tampa tiesioginių pasikėsinimų aukomis.
ES atsakas: paramos mechanizmai ir teisinė gynyba
Reaguodama į blogėjančią situaciją, Europos Sąjunga plečia apsaugos priemonių arsenalą. Bendrijos viduje įsigaliojo Europos žiniasklaidos laisvės aktas (EMFA) bei naujos taisyklės kovai su SLAPP ieškiniais, garantuojančios stipresnę redakcijų nepriklausomybę ir apsaugą nuo politinio kišimosi.
Pasauliniu mastu Europos Komisija iki 2025 m. pabaigos inicijavo daugiau nei 100 paramos nepriklausomai žiniasklaidai projektų 56 šalyse. Per skubios pagalbos mechanizmą „ProtectDefenders.eu“ nuo 2015 metų tiesioginę apsaugą, prieglobstį ar teisinę pagalbą gavo beveik 13 tūkstančių pavojuje atsidūrusių žurnalistų, iš jų beveik 700 – vien per praėjusius metus. ES atstovai pabrėžė, kad žiniasklaidos laisvės ir saugumo reikalavimai liks vienu pagrindinių prioritetų ES plėtros derybose bei formuojant naująją ilgalaikę 2028–2034 m. finansinę programą.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pranešimus.
