Europos Sąjunga paskelbė naują finansavimo paketų seriją, skirtą spartinti žaliąją transformaciją, mažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį ir stiprinti Europos energetinį bei ekonominį atsparumą.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Europos Komisija patvirtino daugiau nei 1 mlrd. eurų finansavimą Europos vandenilio projektams, 5 mlrd. eurų Vokietijos pagalbos schemą pramonės dekarbonizacijai bei teigiamai įvertino Austrijos prašymą išmokėti dar 325 mln. eurų pagal „NextGenerationEU“ programą.
ES investuoja į vandenilio ekonomiką
Pagal trečiąjį Europos vandenilio banko aukcioną Europos Komisija atrinko devynis vandenilio gamybos projektus septyniose Europos ekonominės erdvės šalyse.
Projektams skiriama apie 1,09 mlrd. eurų iš ES Inovacijų fondo, finansuojamo pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS). Tikimasi, kad projektai sukurs beveik 1,1 gigavato elektrolizerių pajėgumų ir per pirmuosius dešimt veiklos metų pagamins daugiau nei 1,3 mln. tonų vandenilio.
Europos Komisijos vertinimu, šie projektai padės sumažinti maždaug 9 mln. tonų CO2 emisijų bei prisidės prie energetiškai intensyvių sektorių – transporto, chemijos ir pramonės – pertvarkos.
Didžiausi projektai bus įgyvendinami Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Austrijoje ir Norvegijoje. Papildomai Vokietija ir Ispanija skirs dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinio finansavimo per vadinamąją „aukcionų kaip paslaugos“ sistemą.
Europos Komisija pažymi, kad vandenilio projektai turėtų stiprinti Europos pramoninį konkurencingumą, energetinę nepriklausomybę ir darbo vietų kūrimą.
Vokietija gaus 5 mlrd. eurų pramonės dekarbonizacijai
Tuo metu Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino 5 mlrd. eurų Vokietijos schemą, skirtą pramonės sektorių dekarbonizacijai.
Pagal programą įmonės galės investuoti į gamybos procesų pertvarką, atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų. Finansavimas bus skirtas elektrifikacijai, vandenilio naudojimui, anglies surinkimo ir saugojimo technologijoms, biometanui bei šilumos kaupimo sprendimams.
Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal efektyvumą mažinant CO2 emisijas. Komisija nustatė, kad remiami projektai turės sumažinti emisijas bent 50 proc. per pirmuosius ketverius metus ir 85 proc. iki 15 metų trukmės sutarties pabaigos.
Schema apims plieno, chemijos, cemento, stiklo, popieriaus ir kitus energetiškai intensyvius sektorius.
Europos Komisija pažymi, kad pagalbos mechanizmas pagrįstas vadinamaisiais dvišaliais anglies skirtumo kontraktais, kurie kompensuos skirtumą tarp švaresnės gamybos sąnaudų ir tradicinių technologijų rinkos kainų.
Austrija investuoja į žalią transportą ir skaitmenizaciją
Dar viena žaliosios transformacijos dalis – Austrijos investicijos pagal „NextGenerationEU“ programą.
Europos Komisija teigiamai įvertino ketvirtąjį Austrijos mokėjimo prašymą, pagal kurį šaliai turėtų būti išmokėta 325 mln. eurų.
Finansavimas skirtas žaliojo transporto, atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos, švietimo ir sveikatos apsaugos projektams.
Austrija planuoja įrengti 17 800 gyvenamųjų saulės elektrinių sistemų, finansuoti 2 767 nulinės emisijos autobusų ir 167 sunkvežimių įsigijimą bei paremti žaliąsias investicijas daugiau nei 13 500 įmonių.
Šalis taip pat finansuos apie 500 tūkst. elektronikos prietaisų remontų, siekdama mažinti elektronikos atliekų kiekį ir skatinti žiedinę ekonomiką.
Be to, lėšos bus naudojamos 155 pirminės sveikatos priežiūros centrams, 240 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių ir planšečių mokiniams bei universitetų mokslinių tyrimų infrastruktūrai finansuoti.
Europos Komisija pabrėžia, kad šios investicijos yra dalis platesnės ES strategijos, kuria siekiama spartinti klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą ir stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimus.
