ES Teisingumo Teismas paskelbė, kad valstybės narės privalo pripažinti kitose ES šalyse teisėtai sudarytas tos pačios lyties santuokas, nes jų nepripažinimas pažeidžia piliečių judėjimo laisvę ir teisę į privatų bei šeimos gyvenimą.
Daugiau šia tema: ES Teisingumo Teismas, CURIA
Bylos esmė
Du Lenkijos piliečiai, gyvenantys Vokietijoje ir ten teisėtai susituokę, prašė, kad jų santuoka būtų transkribuota Lenkijos civilinės būklės registre.
Lenkijos institucijos atsisakė tai padaryti, remdamosi tuo, kad nacionalinė teisė nenumato tos pačios lyties asmenų santuokų.
Kodėl byla pasiekė Teisingumo Teismą?
Sutuoktiniai apskundė sprendimą, o bylą nagrinėjantis Lenkijos Aukščiausiasis administracinis teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl ES teisės išaiškinimo.
Klausimas: ar valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitame ES valstybėje sudarytą tos pačios lyties santuoką, kai tai būtina piliečių judėjimo teisėms įgyvendinti?
Teismo verdiktas
Teismas nusprendė, kad toks atsisakymas prieštarauja ES teisei – jis riboja laisvą judėjimą ir pažeidžia teisę į privatų bei šeimos gyvenimą.
Nepripažinimas gali sukelti rimtų administracinių, socialinių ir teisinių sunkumų – nuo pavardžių naudojimo iki paveldėjimo ar teisės gyventi kartu.
Valstybių narių pareigos
Teismas pabrėžė, kad pripažinimo pareiga nereiškia įsipareigojimo įteisinti tos pačios lyties santuokų nacionalinėje teisėje.
Valstybės gali pačios pasirinkti procedūrą, tačiau ji negali būti diskriminacinė ir turi būti prieinama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir skirtingų lyčių poroms.
Kadangi Lenkijoje pripažinimui egzistuoja tik viena procedūra – transkripcija, ji turi būti taikoma ir tos pačios lyties poroms.
Sprendimo reikšmė ES mastu
Sprendimas sukuria aiškų precedentą visoms ES šalims: jos privalo pripažinti kitose valstybėse narėse sudarytas tos pačios lyties santuokas tiek, kiek to reikia ES teisėms įgyvendinti.
Nacionalinė teisė negali paneigti ES piliečių teisių, kyliančių iš sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.
Tai ypač svarbi byla žmogaus teisių apsaugos kontekste – ji apibrėžia ribas, kiek valstybės gali remtis „nacionaline tapatybe“ ir „viešąja tvarka“.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo informaciją.*
Šaltinis: curia.europa.eu
