Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė istorinį sprendimą sujungtose bylose C-722/23 ir C-91/24, susijusiose su Europos arešto orderio (EAO) vykdymo pamatų keitimu. Teismas išaiškino, kad valstybė narė, kuri atsisako išduoti nuteistą asmenį kitai Bendrijos šaliai dėl ten esančių netinkamų įkalinimo sąlygų, privalo imtis visų įmanomų teisinių priemonių ir užtikrinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės įvykdymą savo pačios teritorijoje, kad pamatiniu lygmeniu būtų išvengta nusikaltėlių nebaudžiamumo.
Daugiau šia tema: ES teisė ir reguliavimas, CURIA
Belgijos teismų dilema dėl sąlygų Rumunijoje bei Graikijoje ir Šengeno erdvė
Teisinis pamatas šiam išaiškinimui atsirado po to, kai Belgijos apeliaciniai teismai oficialiai atsisakė išduoti du šalyje reziduojančius asmenis – Rumunijos pilietį ir Belgijos pilietį – pagal atitinkamai Rumunijos ir Graikijos teisėsaugos institucijų išduotus Europos arešto orderius. Belgijos teisingumo pamatas konstatavo, kad kalinimo sąlygos Rumunijoje bei Graikijoje kelia realią pamatinę riziką, jog prašomi išduoti asmenys patirs nežmonišką ar žeminantį elgesį. Kadangi asmenys liko Belgijoje, šalies Kasacinis Teismas (pranc. *Cour de cassation*) kreipėsi į ESTT su pamatiniu klausimu, ar Belgijos valdžios institucijos tokiu atveju gali – arba privalo – pačios organizuoti šių laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
Savo sprendime ESTT pabrėžė, kad Europos Sąjungos sukurtoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurioje nėra pamatinių vidinių sienų kontrolės, visuomenės interesas pamatiniu lygmeniu reikalauja užkirsti kelią bet kokiam teisiniam nebaudžiamumui. Teisėjų vertinimu, EAO vykdymą atmetusi valstybė paveldo tvarka privalo aktyviai siekti teisingumo įgyvendinimo. Tai reiškia, kad Belgijos institucijos privalo savo pačių iniciatyva kreiptis į orderį išdavusią valstybę narę, pareikalauti atsiųsti pamatinį paveldo nuosprendį ir pritaikyti kitą ES teisėje numatytą tarpusavio pripažinimo pamatą, reglamentuojantį nuosprendžių baudžiamosiose bylose vykdymą Europos Sąjungoje.
Sąžiningas bendradarbiavimas ir nuteistojo sutikimo pamatas
Teismas priminė, kad pamatiniu pagrindu dialogas tarp orderį išdavusios ir jį vykdančios teismų valdžios institucijų turi remtis nuoširdaus bendradarbiavimo, abipusio pasitikėjimo bei sprendimų pripažinimo pamatų principais, užtikrinant, jog teisinė sistema Šengeno erdvės kontekste nebūtų paralyžiuota. Valstybė narė privalo savarankiškai imtis veiksmų, kad laisvės atėmimo bausmė būtų pamatiniu lygmeniu perkelta ir atlikta vietiniuose kalėjimuose.
ESTT taip pat išsklaidė pamatines abejones dėl paties nuteisto asmens paveldo sutikimo poreikio. Nors bendrojo karkaso tvarka laisvės atėmimo bausmės vykdymas kitoje ES šalyje nei buvo priimtas nuosprendis reikalauja nuteistojo sutikimo, teismas aiškiai pabrėžė, kad pamatiniu lygmeniu egzistuoja svarbios išimtys. Asmens sutikimas paveldo požiūriu nėra privalomas, jei nustatoma, kad nuteistasis tiesiog pamatiniu tikslu paliko nuosprendį priėmusios valstybės narės teritoriją, siekdamas pasislėpti ir sąmoningai pamatiniu būdu išvengti jam paskirtos bausmės atlikimo. Šis sprendimas yra teisiškai privalomas visiems šalių narių nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems analogiškus pamatinius tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimus.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo oficialų sprendimą.*
