Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos sprendimas mažinti branduolinės energetikos dalį buvo strateginė klaida, kuri ypač išryškėjo dabartinės geopolitinės įtampos ir energijos rinkų nestabilumo metu.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kalbėdama branduolinės energetikos viršūnių susitikime Prancūzijoje, ji teigė, kad Europa tapo pernelyg priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro. Pasak jos, tokia priklausomybė daro žemyną pažeidžiamą kainų svyravimams ir geopolitiniams konfliktams.
Von der Leyen pabrėžė, kad dar 1990 metais branduolinė energija sudarė maždaug trečdalį visos Europos elektros gamybos, o šiandien jos dalis sumažėjo iki maždaug 15 procentų. Tai, anot jos, prisidėjo prie didesnės priklausomybės nuo energijos importo.
Energetinio saugumo klausimas tapo dar aktualesnis dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusio naftos tiekimo per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energijos transportavimo maršrutų.
Europos Komisijos pirmininkė taip pat paskelbė apie naują maždaug 200 milijonų eurų fondą, skirtą branduolinės energetikos inovacijoms Europoje. Be to, planuojama suderinti branduolinės energetikos reguliavimą tarp ES valstybių ir spartinti mažųjų modulinių reaktorių diegimą.
Šie reaktoriai yra mažesni nei tradicinės branduolinės jėgainės, tačiau juos galima greičiau pastatyti ir gaminti serijiniu būdu gamyklose. Tikimasi, kad jie galėtų padėti Europos šalims užtikrinti stabilesnį elektros tiekimą ir kartu mažinti anglies dioksido emisijas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pabrėžė, kad branduolinė energetika yra svarbi siekiant energetinės nepriklausomybės ir klimato neutralumo. Jo teigimu, per didelė priklausomybė nuo importuojamų angliavandenilių gali tapti politinio spaudimo ar net destabilizacijos priemone.
Tuo metu branduolinės energetikos viršūnių susitikimo metu pasirodė ir protestuotojai. Aplinkosaugos organizacijos aktyvistai bandė nutraukti renginį, kritikuodami branduolinės energetikos plėtrą ir Europos priklausomybę nuo importuojamo urano.
Diskusijos dėl branduolinės energetikos ateities Europoje pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes valstybės ieško būdų užtikrinti energetinį saugumą, mažinti emisijas ir kartu stabilizuoti energijos kainas.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
