Artimųjų Rytų regione prasidėjo pavojingas tiesioginis karinis konfliktas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, abiem pusėms apsikeitus masiniais oro antskrydžiais ir raketų smūgiais. Eskalacija prasidėjo po to, kai Teherano pajėgos numušė JAV armijos karinį sraigtasparnį „Apache“, o tai sugriovė ankstesnius Vašingtono patikinimus apie visiškai neutralizuotą Irano gynybinį potencialą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nedelsiant davė įsakymą pradėti atsakomuosius smūgius prieš taikinius Irane, į ką Islamo revoliucinė gvardija reagavo plataus masto raketų atakomis prieš JAV karines bazes ir sąjungininkus visame regione.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
„Apache“ numušimo mįslė ir Trumpo retorika
Šis karinis susidūrimas sukėlė rimtų klausimų Pentagonui ir karinės srities ekspertams, kadangi D. Trumpas anksčiau ne kartą buvo pareiškęs, jog per praėjusius operacijos etapus Irano oro gynybos sistemos buvo „visiškai sunaikintos“. Faktas, kad Teheranas sugebėjo sėkmingai numušti modernų JAV armijos sraigtasparnį „Apache“, rodo, kad Iranas išlaikė mobiliuosius priešlėktuvinės gynybos kompleksus arba sugebėjo operatyviai atkurti savo pajėgumus padedant užsienio sąjungininkams. Šis incidentas tapo rimtu taktiniu smūgiu JAV kariniam prestižui ir privertė Vašingtoną peržiūrėti savo žvalgybos duomenų tikslumą.
Nepaisant prasidėjusio tiesioginio ugnies apsikeitimo, D. Trumpas viešoje erdvėje tęsia savo paradoksalią komunikaciją. Žiniasklaidos skaičiavimais, JAV lyderis jau 38-ąjį kartą užtikrintai pareiškė, kad strateginis susitarimas su Iranu yra „labai arti“. Analitikai tokį elgesį aiškina prezidento siekiu stabilizuoti svyruojančias pasaulio finansų ir naftos rinkas bei pademonstruoti rinkėjams, kad jis kontroliuoja situaciją. Naudodamas spaudimo ir tuo pat metu siūlomo sandorio taktiką, D. Trumpas bando priversti Teheraną sėsti prie derybų stalo Amerikos sąlygomis, tačiau realūs veiksmai fronte rodo priešingą tendenciją.
Regioninis atsakas ir tolesnės konflikto pasekmės
Irano atsakas į JAV atsakomuosius smūgius buvo itin platus ir koordinuotas. Islamo revoliucinė gvardija paleido balistinių bei sparnuotųjų raketų bangas, nukreiptas tiesiogiai į JAV karines bazes ir logistikos centrus Jordanijoje bei Bahreine. Tuo pat metu Teheranas išplėtė savo puolimą prieš regiono valstybes, kurios palaiko glaudžius gynybos ryšius su Vašingtonu, užpuldama taikinius Kuveite. Toks plataus masto atsakas rodo, kad Iranas pasirinko asimetrinio regioninio karo strategiją, siekdamas parodyti, jog bet koks smūgis jo teritorijai sukels tiesioginį pavojų visai JAV saugumo architektūrai Artimuosiuose Rytuose.
Ši nauja eskalacija gali turėti katastrofiškų pasekmių globaliam stabilumui. Jei konfliktas nebus skubiai sustabdytas diplomatinėmis priemonėmis, kyla reali grėsmė, kad bus visiškai paralyžiuota laivyba Persijos įlankoje ir Hormuzo sąsiauryje, per kurį gabenama didžioji dalis pasaulio energijos išteklių. Tai akimirksniu sukeltų degalų kainų šuolį Europoje ir JAV bei destabilizuotų pasaulio ekonomiką. Be to, šis karas atveria galimybes kitoms radikalioms grupuotėms suintensyvinti atakas prieš Izraelį ir kitus Vakarų partnerius, stumdama visą regioną į nekontroliuojamo chaoso liūną.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
