Situacija Persijos įlankoje galutinai tapo nebekontroliuojama, JAV prezidentui Donaldui Trumpui oficialiai pareiškus, kad trumpalaikės paliaubas su Iranu yra baigtos. Reaguodama į besitęsiančias atakas prieš komercinius laivus, Amerikos kariuomenė antrą dieną iš eilės vykdė masinius oro ir raketų reidus, kurių metu Irano teritorijoje buvo sunaikinta dešimtys strateginių objektų. Teheranas į šiuos mirtinus reidus atsakė nauja agresijos banga, nukreipta prieš karinę infrastruktūrą kaimyninėse Persijos įlankos valstybėse.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Masiniai JAV reidai ir Teherano atsakas Persijos įlankoje
Jungtinių Valstijų gynybos departamentas oficialiai pranešė, kad per naujausią koordinuotų smūgių bangą, kurią D. Trumpas pavadino „atpildu“, buvo sėkmingai pataikyta į mažiausiai 90 karinių taikinių pačiame Irane. Pentagono duomenimis, operacijos metu buvo sutriuškinti Islamo revoliucijos gvardijos vadovavimo centrai, radarų stotys, požeminiai dronų sandėliai bei pakrančių raketų paleidimo įrenginiai, kuriais buvo keliamas tiesioginis pavojus tarptautinei laivybai. JAV prezidentas perspėjo, kad jei Teheranas nenutrauks savo veiksmų, tolesni Amerikos žingsniai bus „daug blogesni“.
Irano atsakas buvo žaibiškas ir nukreiptas ne tik prieš JAV pozicijas, bet ir prieš regiono šalis, palaikančias Vašingtono politiką. Teherano pajėgos paleido dešimtis balistinių raketų ir dronų kamikadzių į karinius objektus bei infrastruktūrą Bahreine ir Kuveite, kur naktį vėl veikė oro gynybos sistemos ir kaukė pavojaus sirenos. Iranas atvirai demonstruoja, kad naudoja Hormūzo sąsiaurio geografinį pranašumą kaip pagrindinį svertą, siekdamas daryti maksimalų spaudimą JAV bei priversti jos sąjungininkus regione atsitraukti.
Kodėl Trumpas neturi kito pasirinkimo kaip tik derybos
Nepaisant dabartinio karinio aktyvumo ir D. Trumpo karingos retorikos, tarptautinėje arenoje garsėja analitikų vertinimai, kad Baltieji rūmai galiausiai bus priversti sėsti prie derybų stalo. Įtakingi tarptautiniai analitikai savo apžvalgose pažymi, kad už viso šio karinio puikavimosi ir demonstratyvių smūgių slepiasi realybė, jog Trumpas neturi jokio geresnio pasirinkimo nei politinis susitarimas su Iranu. Totalus konvencinis karas su šia šalimi pareikalautų milžiniškų JAV išteklių ir įtrauktų visą regioną į ilgametį chaosą, o tai visiškai prieštarauja paties Trumpo rinkiminiams pažadams nedalyvauti „amžinuose karuose“.
Situaciją Vašingtonui apsunkina ir gili takoskyra su tradiciniais partneriais Europoje. NATO viršūnių susitikime D. Trumpas viešai užsipuolė aljanso sąjungininkes už tai, kad šios atsisako karinėmis priemonėmis remti JAV vykdomus reidus prieš Iranu. Nors naujasis NATO vadovas šiuos aštrius pareiškimus viešai bandė sušvelninti, pavadindamas juos tik „šeimos ginču“, užkulisiuose Europos lyderiai neslepia nenoro būti įtrauktiems į vienašališką Amerikos karinę avantiūrą. Tai reiškia, kad Vašingtonas šiame konflikte lieka iš esmės vienas, o tai dar labiau siaurina karinių sprendimų erdvę ir didina diplomatinio kompromiso būtinybę.
Sąsiaurio blokada, naftos kainos ir ištrūkę tanklaiviai
Praktinė šio karo pasekmė – visiška suirutė energetikos rinkose, nes Hormūzo sąsiauris po naujų JAV smūgių ir Irano atakų išlieka faktiškai užblokuotas ir nesaugus komercinei laivybai. Pasaulinės naftos kainos tarptautinėse biržose užfiksavo naują šuolį į viršų, o didžiosios laivybos kompanijos visiškai sustabdė naujų užsakymų vykdymą Persijos įlankos vandenyse, baimindamosi dėl savo laivų ir įgulų saugumo. Ši energetinė krizė pradeda kelti rimtą susirūpinimą globaliai ekonomikai, nes ilgalaikis tiekimo grandinės sutrikdymas neišvengiamai lems kuro kainų augimą visame pasaulyje.
Nors trumpalaikio, vos kelias dienas trukusio paliaubų lango metu jūrų saugumo agentūros bandė organizuoti skubų laivų išvedimą, rezultatai buvo minimalūs. Per šį trumpą ramybės periodą iš Persijos įlanks pro Hormūzo sąsiaurį spėjo saugiai prasiveržti ir išplaukti tik trylika komercinių tanklaivių, gabenusių žaliavinę naftą ir suskystintąsias dujas. Visi kiti regione buvę laivai liko įstrigę uostuose arba saugiose inkaro vietose, o prasidėjusi nauja galingų karinių smūgių banga visiškai užvėrė bet kokias galimybes jiems artimiausiu metu palikti konflikto zoną.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
