Ankaroje oficialiai pasibaigė paskutinės NATO viršūnių susitikimo valandos, kurios pasižymėjo itin permaininga atmosfera – nuo skambių karinių susitarimų iki aštrių asmeninių konfliktų. Svarbiausiu aljanso pasiekimu tapo priimtas strateginis sprendimas suteikti Ukrainai teises šalies viduje kurti pažangias oro gynybos sistemas. Vis dėlto susitikimo pabaigą visiškai užtemdė JAV prezidento Donaldo Trumpo vienašališki išpuoliai bei ultimatumas, nukreiptas prieš Ispanijos vyriausybę dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Istorinis sprendimas dėl „Patriot“ gamybos Ukrainoje
Pagrindiniu ir labiausiai apčiuopiamu viršūnių susitikimo rezultatu tapo oficialus NATO narių pritarimas planui, pagal kurį JAV suteiks Ukrainai specialią licenciją ir technologinį paketą šalies teritorijoje gaminti „Patriot“ priešlėktuvinės bei priešraketinės gynybos sistemas. D. Trumpas asmeniškai patvirtino, kad Vašingtonas leis Ukrainos specialistams kurti savo „Patriots“ komandas ir savarankiškai surinkinėti šias raketas, kas iš esmės pakeis ilgalaikį Ukrainos saugumo statusą. Šis žingsnis vertinamas kaip istorinis lūžis, leisiantis Kijevui sumažinti priklausomybę nuo tiesioginio Vakarų šalių atsargų tiekimo bei sukurti galingą nepriklausomą gynybinį skydą.
Kartu Europos aljanso narės susitikime pademonstravo tvirtą pasiryžimą investuoti į savo pačių saugumą. NATO sąjungininkai oficialiai pasirašė susitarimą dėl 37 milijardų svarų sterlingų skyrimo visiškai naujam, nepriklausomam ilgo nuotolio raketų projektui vystyti, kuris sustiprins žemyno oro erdvės gynybą. Šie strateginiai sprendimai parodė, kad nepaisant vidinių politinių diskusijų, aljansas sugeba priimti plataus masto karinius sprendimus, skirtus pasirengti ilgalaikiams globaliems iššūkiams ir atgrasymo politikos stiprinimui.
Trumpo ultimatumas Ispanijai ir kritika sąjungininkams
Didžiausią skandalą ir diplomatinį šoką susitikimo pabaigoje sukėlė neprognozuojami JAV prezidento pareiškimai, nukreipti prieš šalis nares, kurios neskiria sutartų 2 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Pagrindiniu jo taikiniu tapo Madridas – D. Trumpas viešai pagrasino, kad JAV yra pasiruošusi visiškai nutraukti bet kokią dvišalę prekybą su Ispanija, jei ši skubiai nepadidins savo karinio biudžeto įnašų į NATO kasą. Šis radikalus ekonominis grasinimas sąjungininkei sukėlė didžiulį pasipiktinimą Europos delegacijų gretose, nes prekybinių sankcijų naudojimas aljanso viduje neturi jokių precedentų istorijoje.
Be Ispanijos, JAV vadovas nepraleido progos atnaujinti aštrios kritikos ir Jungtinei Karalystei bei kitoms Europos valstybėms, kaltindamas jas finansiniu „nemokumu“ ir parazitavimu Amerikos mokesčių mokėtojų sąskaita. Trumpas taip pat griežtai priekaištavo partneriams už tai, kad jie atsisako tiesiogiai remti JAV karinius veiksmus ir reidus prieš Iraną, teigdamas, kad Europa elgiasi nesąžiningai, reikalaudama apsaugos iš Vašingtono, tačiau pati atsiribodama nuo globalių konfliktų sprendimo.
Skirtingi vertinimai ir aljanso ateities perspektyvos
Paskutinės susitikimo valandos stebėtojų buvo apibūdintos kaip visiškas D. Trumpo dominavimo ir politinio nenuspėjamumo šou – nuo agresyvaus „ginklų žvanginimo“ iki netikėtų dvasinių pareiškimų apie „didžiulę meilę“ aljansui, kuomet buvo pasirašyti jam naudingi dokumentai. Toks elgesys paliko Europos lyderius gilioje nežinioje dėl tikrųjų Vašingtono ketinimų. Naujasis NATO generalinis sekretorius bandė sušvelninti padėtį žiniasklaidai, pažymėdamas, kad vieši Trumpo komentarai ir aštrios replikos tėra įprastas „šeimos ginčas“, kuris nepakeičia pamatinių aljanso teisinių įsipareigojimų.
Vis dėlto užkulisiuose vyrauja kur kas rimtesnės nuotaikos, o analitikai pabrėžia, kad šis viršūnių susitikimas aiškiai pademonstravo transatlantinio ryšio trapumą. Europos Sąjungos valstybės narės supranta, kad D. Trumpo administracijos grasinimai sugriauti prekybinius ryšius ar atsisakyti gynybinių įsipareigojimų dėl finansinių ginčų yra reali grėsmė. Ankaroje priimti sprendimai pagreitins Europos siekį kurti alternatyvias karines struktūras ir didinti savarankišką finansavimą, siekiant apsisaugoti nuo galimų vienašališkų Baltųjų rūmų sprendimų ateityje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
