Padėtis Viduriniuose Rytuose tapo visiškai nekontroliuojama, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas įsitraukė į tiesioginį bei intensyvų apsikeitimą kariniais smūgiais, visiškai įšaldžiusį bet kokias diplomatines derybas dėl paliaubų. Reaguodamas į JAV oro pajėgų bombardavimus prieš savo oro gynybos ir radarų objektus, Irano islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) surengė masinį atsakomąjį smūgį, kurio pagrindiniu taikiniu netikėtai tapo kaimyninis Kuveitas. Šis koordinuotas Teherano raketų ir dronų puolimas ne tik išprovokavo regioninę krizę, bet ir viešai paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo skambius tvirtinimus, kad Irano karinis potencialas ir paleidimo įrenginiai jau yra pilnai sunaikinti.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Šiuo metu derybų procesas yra visiškai įstrigęs, o abi pusės demonstruoja pasirengimą dar labiau didinti karinį spaudimą visame regione.
Priežastys, kodėl Iranas sudavė smūgį Kuveitui
Irano sprendimas paleisti raketų ir dronų bangas prieš objektus Kuveito teritorijoje yra tiesiogiai susijęs su strategine šios šalies pozicija JAV karinėje architektūroje. Kuveitas jau daugelį dešimtmečių veikia kaip vienas pagrindinių JAV kariuomenės logistikos ir operacijų centrų Viduriniuose Rytuose, kur dislokuoti tūkstančiai amerikiečių karių bei pažangios oro bazės, tokios kaip Ali Al Salem. Teheranas oficialiai pareiškė, kad bet kuri regiono valstybė, leidžianti JAV pajėgoms naudoti savo teritoriją, oro erdvę ar karines bazes atakoms prieš Iraną vykdyti, automatiškai tampa teisėtu atsakomojo smūgio taikiniu.
Kuveito vyriausybė griežtai pasmerkė šį išpuolį, patvirtindama, kad šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos, padedamos sąjungininkų, perėmė ir numušė didžiąją dalį Irano paleistų oro taikinių. Vis dėlto, šis incidentas pasiuntė labai aiškų ir bauginantį signalą visoms Persijos įlankos arabų šalims. Iranas pademonstravo, kad siekdamas apsisaugoti nuo JAV spaudimo, jis nedvejodamas perkels karo veiksmus į kaimyninių šalių teritorijas, taip bandydamas priversti jas apriboti amerikiečių karinį aktyvumą savo žemėse.
Trumpo teiginių žlugimas ir realūs Irano pajėgumai
Faktas, kad Iranas sugebėjo operatyviai ir dideliu mastu atsakyti į JAV bombardavimus, sudarydamas smūgius amerikiečių bazėms regione, akivaizdžiai įrodo, kad Donaldo Trumpo pareiškimai apie visišką Irano technikos sunaikinimą neatitiko tikrovės. D. Trumpas, savo socialiniuose tinkluose ir viešose kalbose ramindamas visuomenę, kad karas „baigsis gerai“ ir kad Teheranas nebeturi galimybių priešintis, rėmėsi pernelyg optimistinėmis arba sąmoningai išpūstomis karinės žvalgybos ataskaitomis. Realybė parodė, kad Irano karinė pramonė sėkmingai decentralizavo savo raketų arsenalą, paslėpdama jį giliuose požeminiuose bunkeriuose ir mobiliose platformose, kurios liko nepažeistos po pirmųjų JAV antskrydžių.
Kariniai analitikai pabrėžia, kad šis atsakomasis smūgis demonstruoja aukštą Irano ginkluotųjų pajėgų taktinį lankstumą ir gebėjimą tęsti operacijas net ir esant stipriam elektroniniam bei ugnies spaudimui. D. Trumpo retorika, kuria buvo bandoma sumenkinti oponento galią, dabar atsisuko prieš jį patį, sukeldama rimtų abejonių JAV visuomenėje ir tarp sąjungininkų dėl Baltųjų rūmų strategijos efektyvumo. Šis apsikeitimas ugnimi patvirtina, kad konfliktas Viduriniuose Rytuose negali būti išspręstas greitais ir vienašališkais kariniais smūgiais, o užsitęsusios kovos grasina peraugti į visapusį regioninį karą su neprognozuojamomis pasekmėmis globaliam saugumui.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
