Padėtis Viduriniuose Rytuose pasiekė naują eskalacijos viršūnę po to, kai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį įvyko tiesioginis JAV ir Irano karinių pajėgų apsikeitimas smūgiais strateginiuose regiono taškuose. Jungtinės Valstijos įvykdė virtinę oro antskrydžių prieš Irano islamo revoliucinės gvardijos objektus, reaguodamos į ankstesnius išpuolius prieš JAV karines oro bazes Kuveite ir kitose sąjungininkų teritorijose. Šią karinę įtampą dar labiau sugriežtino JAV prezidento Donaldo Trumpo vieši grasinimai Omanui, kuriais reikalaujama nedelsiant užtikrinti visišką laivybos laisvę aklavietėje atsidūrusiame Hormūzo sąsiauryje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nepaisant naktinių antskrydžių masto, Vašingtono oficialūs asmenys skubiai pareiškė, kad šie veiksmai yra gynybinio pobūdžio ir kad bendros paliaubos regione vis dar tebegalioja, nors situacija išlieka kraštutinai trapi.
Karinių smūgių banga ir Teherano atsakomoji reakcija
Pentagono pranešime teigiama, kad JAV karinės oro pajėgos sudavė tikslius smūgius strateginėje Irano teritorijoje po to, kai Islamo revoliucijos gvardijos korpusas raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo JAV naudojamą oro bazę. Apšaudymų bangą pajuto ir kaimyninis Kuveitas, kurio teritorijoje nukrito kelios dešimtys Irano paleistų dronų kamikadzių ir balistinių raketų. JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ aktyviai veikė visame regione, numušdamos didžiąją dalį oro taikinių, tačiau Teheranas netrukus paskelbė apie sėkmingą operacijos įvykdymą ir pagrasino dar griežtesniu atsaku, jei Vašingtonas tęs savo agresiją.
Irano valdžios atstovai pareiškė, kad naktiniai veiksmai buvo tiesioginis atsakas į užsienio karinių pajėgų provokacijas jų pasienio zonose. Tuo pat metu tarptautiniai stebėtojai praneša apie pastebimą karinės technikos telkimą abiejose Hormūzo sąsiaurio pusėse, o tai paralyžiavo civilinę prekybinių laivų ir naftos tanklaivių laivybą šiame gyvybiškai svarbiame jūrų kelių mazge.
Donaldo Trumpo ultimatumas ir grasinimai Omanui
Lygiagrečiai su kariniais veiksmais, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė diplomatinę audrą, viešai pagrasindamas tradiciniam JAV sąjungininkui regione – Omanui. Derybų dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo metu D. Trumpas pareiškė esąs pasiruošęs imtis kraštutinių priemonių, įskaitant ekonominį blokavimą ar net karinės jėgos panaudojimą prieš Maskato vyriausybę, jei ši nesiims ryžtingų veiksmų situacijai suvaldyti. Baltųjų rūmų vadovas pabrėžė, kad JAV atidžiai stebės kiekvieną žingsnį sąsiauryje ir netoleruos jokių bandymų riboti tarptautinę prekybą ar sabotuoti energijos išteklių tiekimą.
Toks griežtas tonas nustebino daugelį analitikų, kadangi Omanas istoriškai dažnai veikdavo kaip neutralus tarpininkas tarp Vakarų valstybių ir Irano. D. Trumpo pareiškimai, kuriuose jis grasina tiesiogine prasme „susprogdinti“ šalių partnerystę, rodo radikalų Vašingtono strategijos pasikeitimą, siekiant priversti regiono žaidėjus užimti aiškią poziciją prieš Teheraną. Omano diplomatinė korpusas kol kas į šiuos grasinimus reagavo santūriai, ragindamas visas konflikto puses elgtis atsakingai ir grįžti prie derybų stalo, siekiant išvengti visapusiško karo Viduriniuose Rytuose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
