Europa sparčiai investuoja į naujos kartos pigius ginklus, dronus ir autonomines sistemas, siekdama stiprinti savo gynybos savarankiškumą. Karo Ukrainoje patirtis ir augantis neapibrėžtumas dėl JAV vaidmens NATO verčia Europos šalis skubiai keisti savo gynybos strategiją.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vis daugiau dėmesio skiriama ne brangiems tankams ar naikintuvams, o palyginti pigioms, greitai gaminamoms ir masiškai naudojamoms sistemoms – ypač dronams bei antidroninėms technologijoms.
Ukraina pakeitė požiūrį į modernų karą
Karas Ukrainoje parodė, kad pigūs dronai gali sunaikinti daug brangesnę karinę techniką. Dėl to Europos valstybės pradėjo masiškai investuoti į vadinamąsias „naudojamas ir prarandamas“ sistemas, kurias galima greitai pakeisti naujomis.
Ekspertai pažymi, kad Irano gaminami „Shahed“ dronai, kainuojantys dešimtis tūkstančių eurų, sugebėjo sukelti milžiniškų problemų net modernioms oro gynybos sistemoms. Tai pakeitė daugelio kariuomenių požiūrį į ateities karą.
Europos startuoliai dabar kuria ne tik smogiamuosius dronus, bet ir sistemas, skirtas kovoti su bepiločiais orlaiviais, elektroninio karo priemones bei dirbtiniu intelektu paremtas valdymo platformas.
Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV
Didelį postūmį Europos gynybos savarankiškumo idėjai suteikė ir Donaldo Trumpo politika bei abejonės dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo NATO.
Europos Sąjunga jau paskelbė apie šimtų milijardų eurų vertės investicijas į gynybą. Didelė dalis lėšų planuojama skirti dirbtinio intelekto, dronų ir antidroninių sistemų projektams.
Ekspertai skaičiuoja, kad Europai reikės dešimčių milijardų eurų papildomų investicijų kasmet, jei žemynas nori pasiekti didesnį karinį savarankiškumą per artimiausią dešimtmetį.
Gynybos rinkoje kyla nauji Europos technologijų gigantai
Pastaraisiais metais Europoje sparčiai auga nauja gynybos technologijų bendrovių karta. Viena ryškiausių – Vokietijos įmonė „Helsing“, kurianti dirbtiniu intelektu paremtas karines sistemas ir kovinius dronus.
Kitos Europos įmonės taip pat kuria naujas technologijas Ukrainos karo pamokų pagrindu – nuo pigių dronų gaudymo sistemų iki autonominių jūrinių platformų ir mobilios oro gynybos.
Ekspertai pažymi, kad tradiciniai Europos ginklų gamintojai dažnai nesugeba taip greitai prisitaikyti prie naujų karo sąlygų kaip mažesni technologijų startuoliai.
Europa skuba, nes bijo atsilikti
Analitikai perspėja, kad Europa turi labai mažai laiko prisitaikyti prie naujos saugumo realybės. Jei žemynas nesugebės sparčiai modernizuoti savo gynybos pramonės, jis gali likti priklausomas nuo JAV technologijų arba atsilikti nuo Kinijos ir kitų valstybių.
Tuo pačiu Europos šalys stengiasi kuo daugiau gamybos ir technologijų išlaikyti pačiame žemyne, vengdamos priklausomybės nuo Kinijos komponentų bei užsienio tiekimo grandinių.
Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad ateities konfliktuose lemiamą vaidmenį gali atlikti ne pavieniai itin brangūs ginklai, o tūkstančiai pigių, greitai pagaminamų ir nuolat atnaujinamų autonominių sistemų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
