Briuselyje įvykusi pirmoji Europos mokslinių tyrimų saugumo konferencija subūrė daugiau nei 500 politikos formuotojų ir ekspertų, kurie aptarė, kaip suderinti atvirą tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų saugumą sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje.
Daugiau šia tema: Tyrimai ir inovacijos, Horizon Europe
Trys dienos diskusijų ir aiškus bendras tikslas
Spalio 28–30 d. Briuselyje vykusioje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių iš Europos ir tarptautinių partnerių šalių. Daugiau kaip 100 pranešėjų dalyvavo įvairiose diskusijose, kurios atskleidė platų požiūrių ir patirčių spektrą. Atmosfera buvo itin aktyvi ir įtraukianti – tai parodė aiškų sektoriaus norą mokytis vieniems iš kitų ir stiprinti bendradarbiavimą.
Europos Komisijai renginyje atstovavo už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga komisarė Ekaterina Zaharieva bei generalinio direktorato pavaduotoja Signe Ratso.
Komisarės žinutė: būtina daugiau veiksmų
Savo pagrindinėje kalboje komisarė Ekaterina Zaharieva priminė, kad nuo Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo priėmimo praėjo pusantrų metų. Per šį laiką daug valstybių narių pagerino informuotumą ir stiprino atsparumą, tačiau, anot komisarės, pažanga nevienoda ir būtina imtis daugiau veiksmų.
Ji taip pat pristatė svarstomus Komisijos planus įtraukti mokslinių tyrimų saugumą į Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA) aktą kartu su mokslinių tyrimų laisvės principu. Taip pat aptartos planuojamos iniciatyvos – Europos mokslinių tyrimų saugumo kompetencijos centro kūrimas, nauja patikros (due diligence) platforma ir atsparumo testavimo metodikos rengimas.
Atvirumas ir saugumas – suderinami tik atsakingu būdu
Diskusijose pabrėžta, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra esminė mokslinės kompetencijos prielaida, tačiau geopolitinis nestabilumas kelia naujų rizikų. Todėl Europos požiūris grindžiamas atsakingu atvirumu – tyrimai turi būti tiek atviri, tiek apsaugoti, kartu visiškai gerbiant akademinę laisvę.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad sektoriui reikia daugiau gairių ir aiškumo, o taip pat daugiau mokymų, pajėgumų stiprinimo veiklų ir platformų, kuriose būtų galima dalintis patirtimi. Europos kompetencijos centro ir patikros platformos kūrimas atitinka šiuos poreikius.
ES siekia aktyvesnio bendradarbiavimo tarptautiniu mastu
Konferencijoje akcentuota, kad mokslinių tyrimų saugumas negali būti sprendžiamas vien tik Europos ribose. Juo turi būti rūpinamasi kartu su tokiais partneriais kaip Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinė Karalystė. Taip pat svarbūs daugiašaliai forumai – OECD, G7 ir NATO.
Kadangi konferencija vyksta kas dvejus metus, kita renginio sesija planuojama 2027 m. rudenį. Tai leis nuosekliai vertinti pažangą ir atnaujinti prioritetus.
Konferencijos akcentai
Renginyje surengtos aukšto lygio diskusijos su Europos ir tarptautinių mokslo institucijų vadovais, įskaitant LERU, CESAER, G6 ir EARTO atstovus.
Vyko įkvepiančios sesijos, tarp jų – Věros Jourovos ir Robberto Dijkgraafo pranešimai.
Didelio dėmesio sulaukė diskusija apie partnerių patikros svarbą, kurioje dalyvavo ekspertai iš JAV, Australijos, Nyderlandų ir Europos Komisijos.
Kitoje diskusijoje aptartas žvalgybos institucijų vaidmuo – dalyvavo agentūros iš Vokietijos, Danijos, Suomijos, Nyderlandų ir ES išorės veiksmų tarnybos SIAC.
Plati tarptautinė partnerystė ir sektoriaus įsitraukimas
Renginį organizavo Europos Komisija kartu su dvylika didžiųjų Europos mokslo ir inovacijų sektoriaus asociacijų, tokių kaip ALLEA, CESAER, EU-LIFE, LERU, Science Europe ir kt. Ši partnerystė padėjo užtikrinti, kad darbotvarkė atspindėtų svarbiausius sektoriaus poreikius.
Be to, savo patirtis pristatė 15 šalių ir trys tarptautiniai forumai – OECD, G7 ir NATO. Tai suteikė išsamų vaizdą apie tai, kaip valstybės ir institucijos stiprina mokslinių tyrimų saugumą bei atsparumą.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato informaciją.*
Šaltinis: Together for responsible, open and secure research and innovation fileciteturn17file0
