Europa 2025 metais išgyveno karščiausius metus istorijoje – žemyną nuo Viduržemio jūros iki Arkties apėmė precedento neturinčios karščio bangos, sparčiai tirpo ledynai, kilo jūrų temperatūros rekordai ir plėtėsi miškų gaisrai, rodo nauja klimato ataskaita.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Europa šyla greičiau nei likęs pasaulis
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa šyla maždaug du kartus greičiau nei pasaulio vidurkis. Net 95 procentai žemyno teritorijos fiksavo aukštesnę nei įprasta metinę temperatūrą, o tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija patyrė šilčiausius metus per visą stebėjimų istoriją.
Ilgos karščio bangos driekėsi nuo pietinių regionų iki Arkties rato, o Skandinavijos šiaurėje temperatūra pasiekė net 30 laipsnių šilumos.
Rekordinės temperatūros ir ekstremalūs reiškiniai
Kai kuriose Europos dalyse fiksuoti itin aukšti rodikliai. Turkijoje temperatūra pirmą kartą pasiekė 50 laipsnių, o Graikijoje ekstremalus karštis paveikė didžiąją dalį gyventojų.
Vakarų ir Pietų Europą per metus smogė kelios didelės karščio bangos, o miškų gaisrai išdegino daugiau nei milijoną hektarų teritorijos – tai vienas didžiausių rodiklių istorijoje.
Ledynai tirpsta vis sparčiau
Europos ledynai 2025 metais toliau sparčiai mažėjo. Ypač didelis tirpimas užfiksuotas Islandijoje, o Grenlandijos ledo skydas neteko apie 139 milijardų tonų ledo.
Mokslininkai įspėja, kad ledynų masė mažės ir toliau visą XXI amžių, nepriklausomai nuo išmetamų teršalų scenarijų.
Rekordinė jūrų temperatūra
Jūrų paviršiaus temperatūra Europoje pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėjimų laikotarpį jau ketvirtus metus iš eilės. Didžioji dalis Europos vandenų patyrė vadinamąsias jūrų karščio bangas, kurios kelia grėsmę biologinei įvairovei.
Ypač pažeidžiamos yra Viduržemio jūros ekosistemos, įskaitant jūrų žolių pievas, kurios svarbios pakrančių apsaugai ir gyvūnų buveinėms.
Atsinaujinanti energetika auga, bet to nepakanka
Teigiama tendencija išlieka atsinaujinančios energetikos srityje – ji jau trečius metus iš eilės sudarė didesnę elektros gamybos dalį nei iškastinis kuras. 2025 metais ji pasiekė 46,4 procento visos elektros gamybos, o saulės energijos dalis išaugo iki rekordinio lygio.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šių pokyčių nepakanka, ir ragina spartinti perėjimą prie švarios energijos.
Auganti grėsmė ateičiai
Ataskaita įspėja, kad klimato ekstremumai Europoje taps vis dažnesni ir intensyvesni. Nors kai kuriais metais potvynių ar audrų poveikis buvo mažesnis, bendras klimato kaitos poveikis jau daro reikšmingą įtaką ekonomikai, aplinkai ir gyventojų saugumui.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
