Stiprėjant karui tarp JAV, Izraelio ir Irano, Europa susiduria su vis didesniu spaudimu apsibrėžti savo poziciją. Tačiau kol kas Europos Sąjungos valstybės ir Jungtinė Karalystė neturi vieningos strategijos ir dažniausiai laikosi atsargios, gynybinės pozicijos.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Europos šalys viešai ragina laikytis tarptautinės teisės ir kritikuoja Irano režimo veiksmus, tačiau dėl karo tikslų ir paramos JAV operacijoms nuomonės išsiskiria. Ekspertai teigia, kad dauguma Europos valstybių siekia išvengti tiesioginio karinio įsitraukimo.
Vokietijos užsienio politikos tarybos analitikas Cornelius Adebahr pažymi, kad Europos valstybės sutaria tik dėl gynybinių veiksmų. Jei būtų užpulta kuri nors Europos šalis, jos būtų pasirengusios reaguoti ir padėti partneriams Persijos įlankos regione. Tačiau tiesiogiai prisijungti prie karo kartu su JAV ar Izraeliu jos neketina.
Tuo pat metu Vašingtonas daro spaudimą europiečiams aiškiai paremti karinę operaciją. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikisi visų Europos sąjungininkų paramos kare prieš Iraną.
Europos šalių reakcijos skiriasi. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris išreiškė abejonių dėl karo teisėtumo, tačiau leido JAV naudotis dviem britų karinėmis bazėmis. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat suteikė leidimą naudotis Ramšteino oro baze Vokietijoje, o Prancūzija leido amerikiečių lėktuvams naudotis kai kuriomis savo bazėmis, tačiau tik gynybinėms operacijoms.
Tuo tarpu Italija svarsto galimybę suteikti oro gynybos sistemas Persijos įlankos valstybėms, o Ispanija kategoriškai atsisakė leisti JAV naudotis savo karinėmis bazėmis puolimui prieš Iraną.
Europos susirūpinimą dar labiau padidino Irano dronų ataka prieš britų karinių oro pajėgų bazę Kipre. Po šio incidento kelios Europos šalys, įskaitant Italiją, Graikiją, Nyderlandus ir Prancūziją, pasiuntė karinius laivus į regioną.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, kad Iranas kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir Europai. Pasak jo, Teheranas yra atsakingas už teroristinius planus ir pasikėsinimus, taip pat ir Europos teritorijoje.
Europos lyderiai taip pat nerimauja dėl ekonominių pasekmių. Karas jau lėmė staigų energijos kainų kilimą, o ilgesnis konfliktas gali sukelti naują migracijos bangą iš Irano per Turkiją į Europą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad konfliktas gali turėti ir kitų geopolitinių pasekmių. Jei karas užsitęs, dalis ginkluotės, skirtos Ukrainai, gali būti nukreipta į Artimuosius Rytus, o didėjančios naftos kainos gali padėti Rusijai finansuoti karą Ukrainoje.
Daugelis analitikų mano, kad Europa šiuo metu laikosi atsargios pozicijos, nes didžiausias jos prioritetas išlieka karas Ukrainoje ir jo poveikis Europos saugumui bei ekonomikai.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
