Europos sostinėse vis garsiau svarstoma galimybė kurti bendrą Europos branduolinio atgrasymo sistemą, kuri papildytų Jungtinių Valstijų teikiamą branduolinį saugumo „skėtį“.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Tokios diskusijos suaktyvėjo Miuncheno saugumo konferencijoje, augant neapibrėžtumui dėl Vašingtono ilgalaikių įsipareigojimų NATO kolektyvinei gynybai.
Baltijos šalys, tradiciškai laikomos tarp labiausiai JAV saugumo garantijomis besiremiančių valstybių, pirmą kartą viešai signalizavo atvirumą diskusijoms apie didesnį Europos vaidmenį branduolinio atgrasymo srityje. Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa pareiškė, kad branduolinis atgrasymas gali suteikti Europai naujų galimybių, pabrėždama, jog bet kokie sprendimai turėtų atitikti tarptautinius įsipareigojimus. Estijos gynybos viceministrė Tuuli Duneton taip pat neatmetė galimybės dalyvauti ankstyvosiose diskusijose, kartu akcentuodama, kad JAV išlieka pagrindiniu NATO branduolinio atgrasymo garantu.
Diskusijas paskatino ir pastarieji Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriuose jis kvestionavo NATO 5-ąjį straipsnį, kritikavo sąjungininkų indėlį į ankstesnes karines operacijas bei kėlė idėjas dėl Grenlandijos aneksijos. Europos pareigūnai tokius signalus vertina kaip riziką, skatinančią ieškoti papildomo „draudimo“ nuo galimos Rusijos agresijos.
Praktiškai tai reiškia didesnį dėmesį Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei – vienintelėms Europos valstybėms, turinčioms branduolinį arsenalą. Skirtingai nei Londonas, Paryžius nėra NATO Branduolinio planavimo grupės narys, o Prancūzijos vadovai nuosekliai pabrėžia, kad sprendimai dėl branduolinio ginklo panaudojimo lieka nacionalinės kompetencijos klausimu. Vis dėlto tiek Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalbose Miunchene užsiminė apie būtinybę iš naujo įvertinti branduolinio atgrasymo vaidmenį Europos saugumo architektūroje.
Ne visos Europos šalys palaiko tokią kryptį. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pripažino, kad Europa turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau branduolinį perginklavimą pavadino netinkamu keliu. Tuo metu JAV gynybos pareigūnai pabrėžia, kad Vašingtonas neketina atsisakyti savo branduolinio vaidmens Europoje, tačiau tikisi didesnių investicijų į konvencinę gynybą iš pačių europiečių.
Diskusijos dėl Europos branduolinio atgrasymo kol kas yra ankstyvoje stadijoje. Tarp svarstomų variantų minimos galimybės stiprinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vaidmenį, kurti viršnacionalinį europinį atgrasymo modelį arba glaudžiau derinti branduolinius ir konvencinius gynybos pajėgumus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kovo mėnesį ketina pristatyti išsamesnę savo šalies branduolinės doktrinos viziją, kuri, pasak analitikų, gali tapti atspirties tašku tolesnėms Europos diskusijoms.
Augant geopolitiniam nestabilumui ir neapibrėžtumui dėl JAV vidaus politikos krypties, Miuncheno konferencijoje išryškėjusi tema rodo, kad Europos saugumo strategijoje prasideda naujas, jautrus ir ilgalaikių pasekmių galintis turėti etapas.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
