ECDC nauji duomenys rodo, kad daugiau nei pusė ŽIV atvejų Europoje diagnozuojami per vėlai, todėl kyla pavojus pasiekti 2030 m. tikslą įveikti AIDS grėsmę.
Daugiau šia tema: Sveikata ir medicina, European Centre for Disease Prevention and Control
ŽIV diagnozės vėluoja visoje Europoje
2024 m. PSO Europos regione užregistruota 105 922 nauji ŽIV atvejai 53 šalyse. Nors bendri skaičiai šiek tiek mažesni nei 2023 m., diagnostikos spragos išlieka didelės. Net 54 % diagnozių nustatomos per vėlai, o tai reiškia, kad žmonės per ilgai negauna gyvybę gelbstinčio antiretrovirusinio gydymo, didėja AIDS rizika ir galimybė perduoti virusą kitiems.
Europos Sąjungoje ir EEE 2024 m. diagnozuoti 24 164 ŽIV atvejai (5,3 atv./100 000 gyventojų). Beveik pusė jų – vėlyvos diagnozės. Dažniausias perdavimo būdas išlieka lytiniai santykiai tarp vyrų (48 %), tačiau didėja heteroseksualinės transmisijos dalis – ji sudarė beveik 46 % visų naujų atvejų.
„ES ir EEE beveik pusė diagnozių nustatomos per vėlai. Turime skubiai tobulinti testavimo strategijas, plėsti bendruomeninį testavimą ir savitestus bei užtikrinti greitą patekimą į gydymą“, – pabrėžė ECDC direktorė dr. Pamela Rendi‑Wagner.
Didėjanti nediagnozuotų atvejų dalis
PSO Europos regiono direktorius dr. Hansas Henri P. Kluge teigia, kad duomenys atskleidžia mišrų vaizdą: nuo 2020 m. testavimo apimtys daugelyje šalių atsigavo, o vien 2024 m. ŽIV diagnozuota 105 922 žmonėms. Tačiau nediagnozuotų atvejų skaičius auga, o tai jis pavadino „tyliąja krize“, kuri skatina viruso plitimą.
„Mes vis dar nepakankamai mažiname stigma ir diskriminaciją, kurios sulaiko žmones nuo paprasto testo. Ankstyva diagnozė nėra privilegija – tai raktas į ilgą, sveiką gyvenimą“, – teigė dr. Kluge.
ECDC ir PSO ragina skubiai plėsti testavimą, normalizuoti jo prieinamumą ir sudaryti galimybes plačiau naudotis savitestais bei bendruomeniniais testavimo modeliais. Tai būtina, kad regionas pasiektų 2030 m. tikslą – nutraukti AIDS kaip visuomenės sveikatos grėsmę.
*Straipsnis parengtas pagal ECDC informaciją.*
