Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė naują ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad Europoje gaminamų ir vartojamų baltymų asortimento išplėtimas galėtų sustiprinti maisto saugumą, padidinti konkurencingumą bei sumažinti spaudimą aplinkai. Šiuo metu ES suaugusiųjų baltymų suvartojimo vidurkis viršija realius organizmo poreikius, o gyvūninės kilmės produktai sudaro apie 60 procentų šio kiekio. Ekspertų teigimu, laipsniškas mitybos šaltinių subalansavimas, vertinamas kaip ilgalaikė strategija, atvertų naujų galimybių regionų ekonomikai ir gamtos atkūrimui.
Daugiau šia tema: Aplinka ir klimatas, EEA
Esamos sistemos ekologinis pėdsakas ir importo rizikos
Dabartinė Europos baltymų sistema daro didelį neigiamą poveikį aplinkai. Gyvulininkystės sektorius sugeneruoja daugiau nei 65 procentus visų ES žemės ūkio šiltnamio efekto dujų emisijų, o ganyklos ir pašarų gamyba užima daugiau nei pusę bendrijos žemės ūkio naudmenų. Be to, su gyvulininkyste ir trąšų naudojimu susijęs azotas prisideda prie vandens taršos bei eutrofizacijos, o pats žemės ūkis 2023 metais buvo atsakingas už maždaug 94 procentus visų ES amoniako emisijų, kurios yra didelis oro taršos kietosiomis dalelėmis šaltinis.
Kita rimta problema – didžiulė priklausomybė nuo importuojamų pašarų. Europos Sąjunga importuoja beveik du trečdalius didelio baltymingumo pašarų, o jų tiekimas yra sutelktas vos keliose šalyse, daugiausia Brazilijoje, Argentinoje ir JAV. Vien sojų pupelių importas siekia apie 30 milijonų tonų per metus, o šios kultūros plotų plėtra Pietų Amerikoje yra tiesiogiai susijusi su miškų naikinimu bei biologinės įvairovės praradimu. Pastarųjų metų geopolitinė įtampa, išauginusi energijos bei trąšų kainas ir sutrikdžiusi tiekimo grandines, dar kartą išryškino šios priklausomybės rizikas.
Subalansavimas, o ne keitimas: ekonominės ateities perspektyvos
Ataskaitoje pabrėžiama, kad baltymų diversifikacija nereiškia visiško gyvulininkystės atsisakymo, o veikiau laipsnišką vartojimo modelių subalansavimą. Ekstesyvus ganymas pievose yra svarbus kraštovaizdžio valdymui ir biologinės įvairovės išsaugojimui, nes maždaug vienai iš trijų saugomų buveinių Europoje reikalingas ganymas. Diversifikacijos strategija apima ne tik augalinius produktus (ankštinius augalus), bet ir naujas alternatyvas: vabzdžius, biomasės bei tiksliąją fermentaciją ar kultivuojamą mėsą, kurios skiriasi savo technologine branda bei visuomenės pripažinimu.
Augaliniai baltymai šiuo metu teikia greičiausią aplinkosauginę naudą, nes jų rinkos jau yra brandžios. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro modeliavimas rodo, kad koordinuotas perėjimas prie įvairesnių šaltinių iki 2035 metų galėtų sumažinti ES žemės ūkio emisijas maždaug 5 procentais ir reikšmingai sumažinti pašarų importą. Be to, tai atveria didžiules ekonomines galimybes, kadangi alternatyvių baltymų rinka sparčiai auga: prognozuojama, kad vien augalinių baltymų pasaulinė rinka nuo 24 milijardų JAV dolerių 2025 metais išaugs iki 35 milijardų dolerių iki 2030 metų. Šis laipsniškas perėjimas leis suvaldyti struktūrinius kaštus, remti inovacijas ir užtikrinti socialiai teisingą bei ekonomiškai gyvybingą transformaciją visuose ES regionuose.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pranešimus.
