Europos aplinkos agentūros paskelbta apžvalga rodo, kad visoje Europos Sąjungoje buvo atlikta daugiau nei 300 greito invazinių rūšių naikinimo veiksmų, iš kurių beveik du trečdaliai buvo sėkmingi. Nepaisant to, invazinės svetimžemės rūšys ir toliau plinta žemyne, o naujų rūšių patekimo tikimybė išlieka aukšta.
Daugiau šia tema: Aplinka ir klimatas, EEA
Ataskaitoje apibendrinamos nacionalinės ataskaitos už 2019–2024 metų laikotarpį apie 87 rūšis, kurios yra pripažintos keliančiomis susirūpinimą Europos Sąjungos lygmeniu ir kurių valdymui reikalingi koordinuoti veiksmai visoje Europoje. Duomenys rodo, kad invazinės rūšys žemyne nėra pasiskirsčiusios tolygiai. Didžiausi jų židiniai telkiasi tankiai apgyvendintose vietovėse, palei upes bei šalia pagrindinių transporto mazgų, pavyzdžiui, uostų, o bendras jų skaičius tradiciškai yra didesnis Vakarų ir Pietų Europoje.
Labiausiai paplitusios rūšys ir greito reagavimo sėkmė
Tarp labiausiai aplinkoje paplitusių invazinių rūšių, apie kurias pranešė daugiausia šalių narių, išsiskiria raudonausis vėžlys, fiksuojamas 26 valstybėse, ir oficialiai 24 šalių paminėtasUPasiatinkis ailantas. Taip pat prie plačiausiai paplitusių priskiriama bitinė sprigė, aptinkama 23 šalyse, žymėtasis vėžys bei saulėžuvė, fiksuojami 22 valstybėse, ir Mantegacio barštis, apie kurio radavietes pranešė 21 ES šalis narė. Toks platus šių organizmų geografinis paplitimas reikalauja nuolatinio stebėjimo ir aktyvių intervencijos priemonių.
Praktika rodo, kad tais atvejais, kai invazinės rūšys tik pasirodo, greitas reagavimas duoda akivaizdžių rezultatų. Tiriamuoju laikotarpiu 23 valstybės narės atliko daugiau nei 300 skubių naikinimo operacijų, iš kurių 60 procentų buvo visiškai, iš dalies arba laikinai sėkmingos. Tai yra žymus šuolis, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, kai tokių priemonių ėmėsi tik 14 šalių. Be to, Europoje buvo įgyvendinta daugiau nei 4 200 ilgalaikio valdymo priemonių, iš kurių daugiau nei pusė sėkmingai sumažino žalą vietos biologinei įvairovei.
Reglamentavimo efektyvumas ir ateities uždaviniai
Europos Sąjungos reglamento 1143/2014 tikslas yra užkirsti kelią, sumažinti ir sušvelninti neigiamą invazinių svetimžemių rūšių poveikį biologinei įvairovei bei ekosistemoms bendrijoje. Šalių narių pateikti duomenys patvirtina, kad įgyvendinant šį reglamentą padaryta didelė pažanga, ypač ankstyvojo perspėjimo bei greitojo reagavimo priemonių srityse, taip pat vykdant įsipareigojimus dėl plitimo kelių veiksmų planų. Šios teisinės priemonės padeda sukurti vientisą apsaugos sistemą tarp skirtingų regionų.
Nepaisant pasiektų teigiamų rezultatų, bendras invazinių organizmų plitimas Europos Sąjungoje nesustoja, o naujų rūšių patekimo rizika išlieka reali. Europos aplinkos agentūros specialistai daro išvadą, kad ateityje būtina dėti dar daugiau pastangų ir didinti finansavimą. Ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas tų rūšių, kurios jau dabar yra plačiai paplitusios gamtoje, izoliavimui bei kontroliavimui, siekiant apsaugoti trapias vietines Europos ekosistemas nuo negrįžtamų pokyčių.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
