Nors Tarptautinę jaunimo dieną mini milijardas jaunų žmonių visame pasaulyje, svarbu pažvelgti į Europos jaunimo politinį aktyvumą ir augantį jų vaidmenį ES sprendimų priėmime. — Europos jaunimo politinis dalyvavimas
Daugiau šia tema: Jaunimas, YOUTH
Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų apie 12 vietų priklauso tūkstantmečio kartai ir Z kartai, gimusiems 1995 m. ar vėliau. Jauniausia EP narių grupė apima Leną Schiling iš Austrijos, gimusią 2001 m., kuri būdama 24 metų tapo jauniausia Europos Parlamento nare. Kiti Z kartos nariai – Fidias Panayiotou iš Kipro ir Sabrina Repp iš Vokietijos.
Tūkstantmečio kartos EP nariai yra Sebastião Bugalho iš Portugalijos, Bruno Gonçalves iš Liuksemburgo, Kira Marie Peter Hansen iš Danijos, Emma Rafowicz iš Prancūzijos, Julie Rechagneux iš Prancūzijos, Lukas Sieper iš Vokietijos, Anna Strolenberg iš Nyderlandų, Zala Tomašič iš Slovėnijos ir Catarina Vieira iš Nyderlandų.
Vis daugiau ES valstybių imasi iniciatyvos mažinti balsavimo amžių iki 16 metų.
Austrija pirmoji 2007 m. įteisino balsavimo nuo 16 metų amžiaus galimybę visų rinkimų metu. Belgija ir Vokietija prisijungė prie Austrijos, leisdamos 16-mečiams balsuoti tik 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose.
Malta 2018 m. priėmė dar ryžtingesnį sprendimą – sumažino balsavimo amžių nuo 18 iki 16 metų visuose rinkimuose – vietos, nacionaliniuose ir Europos. Maltoje 16–17 metų jaunuoliai gali pilnai dalyvauti demokratiniame gyvenime, įskaitant kandidatavimą į vietos tarybas.
Graikija leidžia balsuoti nuo 17 metų, o daugumoje kitų ES valstybių balsavimo amžius vis dar išlieka 18 metų. Kipras neseniai parlamentiniu balsavimu patvirtino balsavimo amžiaus sumažinimą iki 17 metų, tačiau pokyčiai įsigalios tik per ateinančius rinkimus.
Jau seniai vyksta diskusija, ar jauni žmonės turėtų dalyvauti politiniuose debatuose, nes jie dažnai laikomi „nepatyrusiais“ ar „nesugebančiais“ suprasti sudėtingų klausimų. Vis dėlto ši nuostata kvestionuojama, nes naujausi duomenys rodo, kad jaunimas iš tiesų yra politiškai aktyvus.
Priešingai nei manoma apie politinį abejingumą, jauni europiečiai yra pilietiškai aktyvūs. Europos Komisijos Jaunimo strategijos įgyvendinimo ataskaita (2022–2024 m.) rodo, kad daugiau kaip 70 % jaunimo nurodė balsavę. Toje pačioje ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad jaunimas dalyvauja pilietinėje veikloje, pavyzdžiui, savanoriaudamas.
Kita vertus, nors jauni žmonės aktyviai dalyvauja politikoje, „Eurobarometro“ apklausa atskleidė svarbiausias jų ateities baimes. 41 % labiausiai nerimauja dėl pragyvenimo kainų, 30 % – dėl taikos ir pasaulinio stabilumo, 27 % – dėl ekonominio stabilumo, 26 % – dėl klimato kaitos ir aplinkos. 23 % jaunuolių neramina būsto prieinamumas, darbo vietų saugumas, užimtumo galimybės bei psichikos sveikata.
Kadangi jaunimas nerimauja dėl ateities, jų politinis įsitraukimas tampa dar reikšmingesnis, kai jie gauna galimybę tiesiogiai dalyvauti politikos formavime. Vien per ES jaunimo dialogo iniciatyvą per pastaruosius penkerius metus savo nuomonę išsakė 130 000 jaunų žmonių.
Europos institucijos atsižvelgė į šį didėjantį jaunimo aktyvumą, sukurdamos naujus dalyvavimo mechanizmus. Europos Komisija įsteigė Pirmininko jaunimo patariamąją tarybą, kad jaunimas galėtų prisidėti prie ES ateities formavimo.
Be to, sėkmingai pasiteisinus Jaunimo politikos dialogams, kurie pirmą kartą vyko Europos jaunimo metais 2022-aisiais, jie buvo organizuoti ir 2024 m. Europos jaunimo savaitės metu, bei per pirmąsias 100 dabartinės Komisijos darbo dienų. Šie dialogai tapo priemone, leidžiančia politikams tiesiogiai bendrauti su jaunimu ir suteikti jam balsą, kad jis galėtų prisidėti prie ES ateities formavimo.
Siekiant pratęsti Europos jaunimo metų rezultatus, Europos Komisija įvedė „jaunimo patikrą“. Ši procedūra apima pasiūlymų svarbos jaunimui vertinimą bei konsultacijas su juo. Kai kuriais atvejais poveikis nagrinėjamas išsamiau per poveikio vertinimo ataskaitą ir Reguliavimo patikros valdybą.
Kaip pripažįsta Komisijos 2024–2029 m. politinės gairės, jaunimas atlieka svarbų vaidmenį skatinant socialinius pokyčius ir užtikrinant Europos visuomenių tvarumą ateityje.
Jaunimas tampa vis aktyvesnis politikoje visoje Europoje – nuo balsavimo jaunesniame amžiuje iki vietų užėmimo Europos Parlamente. Jų idėjos ir rūpesčiai yra girdimi, o jie patys padeda kurti tikrus pokyčius.
Autorius: Eurodesk Brussels Link
Šaltinis: https://youth.europa.eu/news/europes-youth-are-stepping-and-its-not-just-international-youth-day_en
