Europos Komisija pristatė naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti investicijas į Europoje kuriamus švarios energijos sprendimus, stiprinti energetinį atsparumą ir mažinti energijos kainas vartotojams bei pramonei.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Šios priemonės yra platesnio Europos Sąjungos plano dalis, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir kartu paspartinti perėjimą prie švarios energijos. Komisija pabrėžia, kad geopolitinė situacija dar kartą priminė apie rizikas, susijusias su energijos importu, todėl būtina sparčiau plėtoti vietinius energijos šaltinius ir infrastruktūrą.
Vienas svarbiausių naujojo paketo elementų – Švarios energijos investicijų strategija. Ji skirta mobilizuoti didesnį privačių investuotojų kapitalą ir užtikrinti, kad energijos sistemos transformacijai reikalingos investicijos būtų prieinamos. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų Europos švarios energijos transformacijai reikės apie 660 mlrd. eurų investicijų kasmet, o vėlesniame dešimtmetyje ši suma gali išaugti iki beveik 700 mlrd. eurų per metus.
Komisija pabrėžia, kad viešasis finansavimas vienas negalės patenkinti tokio masto poreikio, todėl strategija orientuota į privataus kapitalo pritraukimą. Europoje veikiantys instituciniai investuotojai, tokie kaip pensijų fondai ar draudimo bendrovės, valdo daugiau kaip 12 trilijonų eurų turto, kuris galėtų būti nukreiptas į energetikos projektus.
Nauji finansavimo mechanizmai energetikos projektams
Strategijoje numatyta keletas finansinių instrumentų, skirtų sumažinti investicijų riziką ir palengvinti kapitalo pritraukimą energetikos projektams. Vienas jų – naujas Strateginės infrastruktūros investicijų fondas, kuriam Europos investicijų bankas planuoja skirti iki 500 mln. eurų pradinio kapitalo.
Be to, numatoma plėtoti finansinius mechanizmus, leidžiančius securitizuoti būsimus energijos projektų pajamų srautus. Tai reikštų, kad tokie pajamų srautai galėtų būti paversti finansiniais instrumentais, kurie būtų patrauklūs ilgalaikiams investuotojams.
Strategija taip pat numato galimybę energetikos įmonėms ir elektros tinklų operatoriams naudoti vadinamąsias hibridines obligacijas. Tokios finansinės priemonės leidžia pritraukti kapitalą nedidinant skolos rodiklių, todėl gali būti patrauklesnės konservatyvesniems investuotojams.
Dėmesys elektros tinklams ir energijos efektyvumui
Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria Europos energetikos sektorius, yra elektros tinklų plėtra. Didėjant atsinaujinančios energijos gamybai, tinklų operatoriams reikia didelių investicijų, tačiau jiems dažnai sudėtinga pritraukti ilgalaikį kapitalą.
Švarios energijos investicijų strategija siekia spręsti šią problemą stiprinant tinklų operatorių finansines galimybes ir didinant bankų paskolų prieinamumą. Tam numatoma plėsti paskolų securitizacijos mechanizmus bei stiprinti Europos investicijų banko vaidmenį finansuojant energetikos infrastruktūrą.
Strategijoje taip pat didelis dėmesys skiriamas energijos efektyvumui. Nors energijos taupymo priemonės laikomos vienu svarbiausių būdų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir energijos vartojimą, šiai sričiai vis dar skiriama nepakankamai investicijų. Todėl planuojama pradėti pilotinę programą, kuri galėtų mobilizuoti apie 500 mln. eurų investicijų energijos efektyvumo projektams, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse bei gyvenamuosiuose pastatuose.
Platesnis švarios energijos transformacijos planas
Komisija taip pat planuoja įsteigti Energetikos transformacijos investicijų tarybą, kuri taps nuolatine platforma dialogui tarp politikos formuotojų, valstybių narių ir finansų institucijų. Taryba turėtų padėti geriau suderinti investuotojų poreikius su Europos energetikos politikos tikslais.
Šios iniciatyvos yra platesnio ES plano dalis, kuriuo siekiama didinti energetinį saugumą, mažinti energijos kainas ir stiprinti Europos pramonės konkurencingumą. Europos Komisija pabrėžia, kad švarios energijos technologijų plėtra ir investicijų mobilizavimas taps svarbiausiais veiksniais siekiant ilgalaikio ekonominio atsparumo ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.
