Europos Komisija imasi naujų veiksmų, kad apsaugotų vartotojus nuo neteisėtų prekių ir finansinio sukčiavimo internete. Patvirtintas „Temu“ pažeidimų šalinimo planas, o bankai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir interneto platformos kviečiami kurti bendrą kovos su sukčiavimu sistemą.
Daugiau šia tema: ES technologijos, inovacijos ir švietimas, DIGITAL STRATEGY
Spalio 26 dieną paskelbti Europos Komisijos sprendimai apima dvi skirtingas, tačiau glaudžiai susijusias skaitmeninės rinkos problemas. Viena jų – neteisėtų produktų platinimo rizika elektroninės prekybos platformose, kita – sparčiai plintantis finansinis sukčiavimas, kuriam dažnai pasitelkiama internetinė reklama, suklastotos paskyros ir žinomų įmonių vardai.
Abiem atvejais Komisija remiasi Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), kuris didelėms interneto platformoms nustato pareigą vertinti sistemines rizikas ir imtis veiksmingų priemonių joms mažinti.
Po 200 mln. eurų baudos „Temu“ įsipareigojo keisti rizikos vertinimo sistemą
Europos Komisija priėmė elektroninės prekybos platformos „Temu“ pateiktą taisomųjų veiksmų planą, skirtą pašalinti anksčiau nustatytus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus.
2025 metų liepą Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad „Temu“ galėjo pažeisti DSA 34 straipsnį, nes netinkamai vertino sistemines rizikas, susijusias su neteisėtų produktų platinimu savo prekyvietėje. 2026 metų gegužę šios išvados buvo patvirtintos, o bendrovei skirta 200 mln. eurų bauda.
Rugpjūtį „Temu“ pateikė veiksmų planą, kuriuo įsipareigojo iš esmės peržiūrėti rizikos vertinimo metodus. Komisija dabar patvirtino šį planą, tačiau tai nereiškia, kad visi pažeidimai jau pašalinti. Bendrovė dar turės įgyvendinti numatytas priemones ir įrodyti jų veiksmingumą.
Pagrindinis Komisijos tikslas – užtikrinti, kad platforma neapsiribotų bendro pobūdžio rizikos vertinimu, o atsižvelgtų į konkrečius savo veikimo modelio, prekių rekomendavimo sistemų ir pardavėjų veiklos ypatumus.
Daugiau dėmesio algoritmams ir neteisėtų prekių plitimui
Patvirtintame plane numatytos penkios tarpusavyje susijusios priemonės, kurios turėtų padėti „Temu“ tiksliau nustatyti ir mažinti neteisėtų produktų platinimo riziką.
Pirmiausia bendrovė turės atlikti savo platformai pritaikytą rizikos vertinimą, naudodama patikimą ir naujausią informaciją apie jos veikimą. Taip pat reikės nustatyti aiškius rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar taikomos apsaugos priemonės iš tiesų sumažina neteisėto turinio plitimą.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas turinio moderavimo sistemoms. „Temu“ privalės išanalizuoti automatinių aptikimo priemonių, darbuotojų atliekamų patikrų ir kitų kontrolės mechanizmų trūkumus bei jų poveikį vartotojams rekomenduojamoms prekėms.
Kita svarbi sritis – algoritmai. Komisija reikalauja įvertinti, ar prekių rekomendavimo sistemos gali netyčia paskatinti neteisėtų produktų plitimą ir padidinti jų matomumą.
Be to, platforma turės išnagrinėti, kaip nesąžiningi pardavėjai galėtų sąmoningai manipuliuoti jos funkcijomis, siekdami greitai ir plačiai paskleisti neteisėtų prekių pasiūlymus.
Šie reikalavimai rodo, kad ES reguliavimas vis labiau orientuojamas ne tik į atskirų neteisėtų skelbimų šalinimą, bet ir į pačių skaitmeninių platformų veikimo mechanizmų vertinimą.
„Temu“ laukia nepriklausomas auditas
Nors Komisija priėmė „Temu“ veiksmų planą, jo įgyvendinimas bus atidžiai prižiūrimas.
Europos skaitmeninių paslaugų valdyba, rugsėjo 24 dieną įvertinusi pasiūlytas priemones, pripažino jas tik iš dalies tinkamomis. Valdybos nuomone, plane trūko informacijos, kuri leistų išsamiai nustatyti, ar numatyti veiksmai pakankami pažeidimui pašalinti.
Atsižvelgdama į šias pastabas, Komisija patikslino reikalavimus, kurių „Temu“ privalės laikytis įgyvendindama planą.
Bendrovei suteikti keturi mėnesiai numatytoms priemonėms įgyvendinti. Ji taip pat turės atlikti tarpinį rizikos vertinimą, apimantį šešių mėnesių laikotarpį iki 2026 metų lapkričio 30 dienos.
Įgyvendintos priemonės bus tikrinamos atliekant nepriklausomą išorės auditą. Audito ataskaitą „Temu“ privalės pateikti Komisijai per keturis mėnesius nuo plano įgyvendinimo. Jeigu auditoriai pateiks papildomų rekomendacijų, bendrovė per vieną mėnesį turės informuoti Komisiją apie jų įgyvendinimą.
Kas ketvirtas europietis yra susidūręs su internetiniu sukčiavimu
Tuo pat metu Europos Komisija pradėjo platesnes konsultacijas dėl finansinio sukčiavimo internete prevencijos.
Komisijos pateiktais duomenimis, kas ketvirtas žmogus Europos Sąjungoje yra tapęs internetinio sukčiavimo auka. Dalis tokių nusikaltimų prasideda interneto platformose ar paieškos sistemose, kur sukčiai skelbia apgaulingas reklamas, kuria netikras paskyras arba apsimeta patikimais prekių ženklais ir žinomais asmenimis.
Tokiais būdais vartotojai nukreipiami į apgaulingas svetaines ar įtraukiami į schemas, kurių galutinis tikslas – išvilioti pinigus.
Komisijos vertinimu, šios problemos neįmanoma veiksmingai spręsti vien bankų arba vien interneto platformų pastangomis. Sukčiavimo grandinė dažnai apima kelias skirtingas paslaugas: nuo reklamos paskelbimo ir vartotojo nukreipimo iki mokėjimo atlikimo.
Todėl būtinas glaudesnis finansų sektoriaus, technologijų bendrovių, vartotojų organizacijų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas.
Bankai ir interneto platformos galėtų keistis informacija apie sukčiavimo grėsmes
Spalio 23 dieną Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (DG CONNECT) kartu su Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generaliniu direktoratu (DG FISMA) surengė diskusiją su bankų ir mokėjimo paslaugų sektoriaus atstovais.
Spalio 26 dieną konsultacijos pratęstos susitikime su patikimais pranešėjais apie neteisėtą turinį, pilietinės visuomenės ir vartotojų organizacijomis.
Svarstoma galimybė parengti savanorišką elgesio kodeksą, kuris pagal Skaitmeninių paslaugų aktą padėtų interneto platformoms ir finansų įstaigoms veiksmingiau užkirsti kelią sukčiavimui.
Viena svarbiausių aptariamų priemonių – keitimasis informacija apie įtartiną turinį ir sukčiavimo požymius tarp bankų bei interneto platformų. Tokia sistema galėtų padėti greičiau atpažinti apgaulingas reklamas ar paskyras ir sumažinti riziką, kad vartotojai atliks mokėjimus sukčiams.
Taip pat svarstoma griežtesnė reklamos užsakovų tapatybės patikra, ypač tais atvejais, kai reklamuojamos finansinės paslaugos.
Dar viena kryptis – glaudesnis bendradarbiavimas su patikimais pranešėjais, kurie padeda platformoms nustatyti neteisėtą ar pavojingą turinį.
Sprendimas dėl bendro kodekso dar nepriimtas
Lapkričio pradžioje Komisija planuoja susitikti ir su labai didelių interneto platformų bei paieškos sistemų paslaugų teikėjais.
Po šių konsultacijų rezultatai bus pristatyti Europos skaitmeninių paslaugų valdybai ir Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupei. Tuomet bus sprendžiama, ar pradėti rengti bendrą savanorišką elgesio kodeksą.
Tokio dokumento rengimą numato DSA 45 straipsnis, leidžiantis skatinti savanoriškus susitarimus sisteminėms interneto rizikoms mažinti. Panaši bendradarbiavimo kryptis numatyta ir būsimame Mokėjimo paslaugų reglamente, kurio oficialus priėmimas dar laukiamas.
Taigi šiuo metu kalbama ne apie jau patvirtintas naujas pareigas bankams ar platformoms, bet apie galimą bendrą veiksmų sistemą, kurios turinys dar bus derinamas.
ES siekia užkirsti kelią grėsmėms dar prieš vartotojams patiriant žalą
Nors „Temu“ atvejis ir finansinio sukčiavimo prevencijos iniciatyva susiję su skirtingomis problemomis, juos vienija bendras Europos Komisijos požiūris į skaitmeninių paslaugų reguliavimą.
Abiem atvejais siekiama, kad interneto platformos ne tik reaguotų į jau nustatytus pažeidimus, bet ir iš anksto vertintų rizikas, susijusias su jų sistemų veikimu.
„Temu“ atveju tai reiškia pareigą išsamiau analizuoti neteisėtų produktų platinimą ir algoritmų poveikį. Kovojant su finansiniu sukčiavimu, pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam grėsmių atpažinimui ir keitimuisi informacija tarp skirtingų sektorių.
Šie veiksmai taip pat atskleidžia du skirtingus ES skaitmeninės politikos instrumentus: privalomų teisinių reikalavimų vykdymo priežiūrą ir savanoriško bendradarbiavimo skatinimą.
Komisijos sprendimai rodo, kad vartotojų saugumas vis labiau siejamas su pačių platformų atsakomybe už rizikas, kurias gali sukelti jų verslo modeliai, algoritmai ir reklamos sistemos.
Šis straipsnis parengtas pagal tris Europos Komisijos Skaitmeninės strategijos pranešimus.
