Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen oficialiai pradėjo ruoštis plataus masto politinei ir ekonominei kovai dėl Europos Sąjungos (ES) prekybos santykių su Kinija pertvarkymo. Pagrindinis Briuselio tikslas šioje strateginėje kampanijoje – drastiškai sumažinti bendrijos priklausomybę nuo kritiškai svarbaus importo iš Kinijos, kuris šiuo metu kelia rimtą grėsmę bloko ekonominiam saugumui ir politiniam suverenumui. Šis žingsnis žymi naują, kur kas agresyvesnį ES ekonominės diplomatijos etapą, kuriame tradicinę atviros prekybos filosofiją keičia griežtas rizikos mažinimo (de-risking) ir vietinės pramonės apsaugos kursas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Komisijos vadovė jau pradėjo telkti valstybių narių paramą, įspėdama, kad delsimas priimti nepopuliarius sprendimus gali paversti Europą visiškai pažeidžiama Pekino geopolitinio spaudimo akimirka.
Kritinio importo rizika ir strateginės priklausomybės mažinimas
Europos Komisijos parengtoje slaptoje strateginėje analizėje pabrėžiama, kad ES šiuo metu yra pavojingai priklausoma nuo Kinijos tiekiamų retųjų žemių metalų, ličio baterijų komponentų, saulės modulių ir pažangių farmacinių ingredientų, būtinų vaistų gamybai žemyne. Pekinas kontroliuoja daugiau nei 90 procentų kai kurių specifinių žaliavų, reikalingų Europos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, tiekimo grandinių. U. von der Leyen komanda supranta, kad bet koks šių tiekimų sutrikdymas ar sąmoningas ribojimas iš Kinijos pusės galėtų akimirksniu paralyžiuoti svarbiausias ES pramonės šakas, nuo automobilių gamybos iki aerokosminio sektoriaus.
Siekiant suvaldyti šią riziką, Briuselis ketina aktyviau naudoti naująjį ES Svarbiausiųjų žaliavų aktą, nustatantį griežtas kvotas, kad ne daugiau kaip 65 procentai bet kurios strateginės medžiagos būtų importuojama iš vienos trečiosios šalies. Tai vers Europos korporacijas diversifikuoti savo tiekėjus ir ieškoti alternatyvų Lotynų Amerikoje, Afrikoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, Europos Komisija planuoja skirti papildomą finansavimą bei subsidijas vietinių perdirbimo gamyklų ir kasyklų statybai pačioje ES teritorijoje, siekiant sukurti uždarą ir nepriklausomą gamybos ciklą.
Protekcionizmo grėsmė ir atsakas į subsidijų karą
U. von der Leyen ruošiama strategija taip pat numato kur kas griežtesnį teisinį atsaką į nesąžiningą Kinijos prekybos praktiką ir masinį valstybinį subsidijavimą, kuris leidžia Kinijos įmonėms dempinguoti kainas Europos rinkoje. Po sėkmingai įvestų tarifų kiniškiems elektromobiliams, Europos Komisija planuoja pradėti analogiškus tyrimus dėl vėjo turbinų, medicinos įrangos ir puslaidininkių importo. Briuselis siekia sukurti lygias konkurencijos sąlygas vietos gamintojams, kurie nepajėgia konkuruoti su Kinijos vyriausybės tiesiogiai finansuojamais pramonės gigantais.
Ši griežta pozicija jau dabar kelia rimtų diskusijų bloko viduje, nes kai kurios ES narės, turinčios glaudžių ekonominių ryšių su Pekinu, pavyzdžiui, Vokietija ir Vengrija, baiminasi žalingo atsakomojo prekybos karo. Kinija jau davė suprasti, kad Europos protekcionizmas sulauks griežto atsako, nukreipto prieš ES žemės ūkio produktų, prabangos prekių ir aviacijos pramonės eksportą. Nepaisant šio spaudimo, U. von der Leyen yra pasiryžusi tęsti savo kursą, teigdama, kad ilgalaikis Europos ekonominis saugumas ir nepriklausomybė yra nepalyginamai svarbesni už trumpalaikius atskirų verslo sektorių praradimus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
