Europos Komisijos paskelbta 2026 m. pavasario ekonominė prognozė rodo pastebimą Europos Sąjungos ūkių aktyvumo sulėtėjimą. Pagrindine to priežastimi įvardijamas konfliktas Viduriniuose Rytuose, kuris sukėlė naują energetinį šoką, vėl pakurstė infliacijos augimą ir nusmukdė vartotojų bei verslo pasitikėjimą. Nors metų pradžioje buvo tikimasi nuoseklaus atsigavimo, geopolitinė krizė privertė iš esmės koreguoti artimiausių dvejų metų scenarijus.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Augimo tempų karpymas ir šoktelėjusi infliacija
Remiantis naujausiais duomenimis, ES BVP augimas 2026 metais sulėtės iki 1,1 proc. – tai yra 0,3 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuota praėjusį rudenį. Euro zonos prognozė taip pat apkarpyta iki 0,9 proc.. Europos ekonomika, būdama grynoji energijos importuotoja, iškart pajuto žaliavų brangimą: išaugusios sąskaitos gyventojams ir padidėjusios pramonės išlaidos tiesiogiai mažina įmonių pelną ir išpūtė infliacijos rodiklius. Prognozuojama, kad bendroji infliacija ES šiais metais pasieks 3,1 proc., o tai yra visu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Euro zonoje ji fiksuos 3,0 proc. ribą.
Situacija turėtų nežymiai stabilizuotis tik 2027 metais, kuomet tikimasi energetinių išteklių kainų nuoseklaus kritimo (nors jos vis tiek išliks maždaug 20 proc. aukštesnės nei prieškonfliktiniu laikotarpiu). Atitinkamai 2027 m. ES BVP augimas turėtų pasiekti 1,4 proc., o infliacija sumažėti iki 2,4 proc.. Nepaisant to, kad prasidėjus konfliktui vartotojų pasitikėjimas smuko į žemiausią lygį per pastaruosius 40 mėnesių, būtent vidaus vartojimas turėtų išlikti pagrindiniu ekonomikos varikliu. Tuo tarpu verslo investicijas neigiamai veiks griežtesnės finansavimo sąlygos bei bendras neapibrėžtumas.
Įtampa viešuosiuose finansuose ir papildomos rizikos rinkoms
Naujasis energetinis sukrėtimas gula papildoma našta ant valstybių narių viešųjų finansų. Skaičiuojama, kad bendras ES šalių vyriausybių deficitas iki 2027 metų išaugs nuo 3,1 proc. iki 3,6 proc. BVP. Tai lemia ne tik lėtesnis ekonominis aktyvumas, bet ir augančios valstybės skolos palūkanų išlaidos, paramos priemonės pažeidžiamiems namų ūkiams bei didėjantys asignavimai gynybai. ES skolos ir BVP santykis 2026 m. padidės iki 84,2 proc., o euro zonoje perkops 90 proc. ribą. Prognozuojama, kad iki 2027 m. net keturių ES šalių skola viršys 100 proc. jų BVP.
Teigiamą vaidmenį amortizuojant smūgį atlieka ankstesnės ES investicijos į energetinę nepriklausomybę, tiekimo diversifikavimą ir dekarbonizaciją, kurios buvo paspartintos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Visgi Komisija įspėja apie išliekančias neigiamas rizikas, ypač jei konfliktas Viduriniuose Rytuose užsitęstų. Tokiu atveju galimi fiziniai tam tikrų žaliavų – pavyzdžiui, rafinuotų naftos produktų, heliumo ar trąšų – trūkumai, kurie turėtų tiesioginių pasekmių pasaulinėms gamybos grandinėms bei maisto prieinamumui. Tuo pat metu darbo rinkoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo mažėjimo tendencijos stabtelėjimas: prognozuojama, kad užimtumo augimas šiemet sulėtės iki 0,3 proc., o nedarbo lygis stabilizuosis ties 6 proc. riba.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimus.
