Europos Komisija pradėjo 3,9 milijardo eurų išmokėjimą Ukrainai, kuris yra pirmoji dalis iš maždaug 6 milijandų eurų paketo, skirto pažangių dronų technologijų pirkimui. Be to, Komisija teigiamai įvertino Danijos galutinį 359 milijonų eurų vertės mokėjimo prašymą, todėl ši šalis tapo pirmąja valstybe nare, visiškai įgyvendinusia savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Finansinė parama Ukrainos gynybos pramonei
Šiandien pradedamas 3,9 milijardo eurų lėšų pervedimas yra esminis pajėgumas, leidžiantis Ukrainai pasipriešinti Rusijos agresijos karui. Ši išmoka papildo birželio 25 dieną Komisijos pervestą pirmąją 3,2 milijardo eurų makrofinansinės pagalbos dalį, o kiti mokėjimai bus vykdomi artimiausiomis dienomis, kol bus visiškai padengtas pirmasis dronams skirtas paketas, atsižvelgiant į Ukrainos pateiktus prašymus. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukrainos išradingumas yra jos sėkmės pagrindas priešinantis invazijai, todėl šios investicijos padės šaliai apsaugoti savo piliečius, ginti suverenitetą bei sustiprinti visos Europos saugumą siekiant teisingos taikos. Kadangi šalis kariauja, jos karinis pranašumas priklauso nuo greito svarbiausių produktų prieinamumo reikiamais kiekiais ir per labai trumpą laiką.
Ši parama yra dalis platesnės 90 milijardų eurų Ukrainos paramos paskolos, pagal kurią numatyta 30 milijardų eurų biudžeto pagalbai ir 60 milijardų eurų gynybos paramai 2026 ir 2027 metais. Šiais metais 28,3 milijardo eurų iš gynybos paketo bus išmokėti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams remti, o Komisija atidžiai tikrina pateiktas sutartis, kad užtikrintų finansinės pagalbos naudojimą tik pagal suderintus tikslus. Būsimi pervedimai toliau apims ne tik dronų pirkimą, bet ir šaudmenų, raketų bei oro gynybos sistemų tiekimą, demonstruojant tvirtą Sąjungos įsipareigojimą. Ši paramos struktūra remiasi 2026 metų vasarį Europos Parlamento ir Tarybos priimtu reglamentu (ES) 2026/467, o bendra ES parama Ukrainai nuo karo pradžios jau pasiekė 211,3 milijardo eurų.
Istorinis Danijos ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas
Tuo pat metu Europos Komisija pasiekė kitą svarbų etapą vidaus politikoje, teigiamai įvertindama penktąjį ir paskutinį Danijos mokėjimo prašymą dėl 359 milijonų eurų dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra pagrindinė „NextGenerationEU“ ašis. Su šiuo žingsniu Danija tapo pirmąja ES valstybe nare, pasiekusia 100 procentų savo plane numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą (iš viso už 1,63 milijardo eurų) dar prieš nustatytą rugpjūčio pabaigos terminą. Komisija konstatavo, kad Danija patenkinamai įvykdė likusius 4 tarpinius tikslus ir 12 siektinų rodiklių, apimančių žemės ūkio žaliąją pertvarką, energinį efektyvumą, tvarų kelių transportą bei skaitmenizaciją.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Danija sėkmingai įvykdė savo planą ir parodė, jog švari pertvarka duoda realių rezultatų piliečiams bei Europai, nes šalies keliuose jau važinėja daugiau nei 250 000 nulinės emisijos automobilių, o tūkstančiai namų ūkių perėjo prie švaraus šildymo. Tarp pagrindinių paramos priemonių buvo transporto CO2 emisijų mažinimas mažinant elektromobilių registracijos mokesčius bei elektros tarifus namų ūkiams, taip pat energijos vartojimo efektyvumo didinimas pakeičiant naftos ar dujų katilus šilumos siurbliais 28 000 namų ūkių ir atnaujinant per 11 500 būstų. Taip pat buvo investuota į žaliosios pertvarkos įgūdžių stiprinimą profesinėse mokyklose. Šis preliminarus vertinimas dabar išsiųstas Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetui, o galutinis mokėjimas bus atliktas po jo oficialios nuomonės patvirtinimo, artėjant bendram šios priemonės uždarymui 2026 metų pabaigoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
