Europos Komisija siūlo dar vieniems metams pratęsti laikinąją apsaugą asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kartu atsižvelgiant į bendrą šalies gebėjimą gintis. Tuo pat metu Gdaniske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje buvo pasirašyti nauji susitarimai dėl daugiau nei 1,1 milijardo eurų finansavimo šalies atstatymui ir strateginėms investicijoms.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Komisijos pasiūlymu siekiama pratęsti laikinąją apsaugą iki 2028 metų kovo 4 dienos, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas bei stabilumas beveik 4,4 milijono perkeltųjų asmenų, kurie šiuo metu naudojasi šiuo statusu ES. Kartu siekiama suderinti apsaugos poreikius su pačios Ukrainos gynybiniu pajėgumu, todėl numatoma taisyklė, kad apsauga nebus automatiškai suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kurie neturi Ukrainos valdžios institucijų leidimo išvykti dėl karinių prievolių. Valstybės narės taip pat raginamos aktyviau ruoštis koordinuotam perėjimui iš laikinosios apsaugos, numatant ilgalaikio gyventojo statuso galimybes arba tvarų grįžimą bei reintegraciją Ukrainoje, tam tikslui kuriant specialią savanoriško grįžimo bandomąją programą.
Finansinė parama ir investicijos Gdaniske
2026 metų birželio 25–26 dienomis Lenkijoje ir Ukrainoje bendrai suorganizuotoje Ukrainos atkūrimo konferencijoje EK pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino naujas finansines priemones. Be jau paskelbto 3,2 milijardo eurų biudžeto paramos išmokėjimo ir artėjančio 6 milijardų eurų paketo dronų pirkimui, Komisija kartu su partneriais, tokiais kaip Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pasirašė sutarčių už 1,1 milijardo eurų. Šios lėšos skirtos skatinti privatųjį sektorių strateginėse srityse, atstatyti miestų infrastruktūrą bei stiprinti energetinį saugumą.
Konferencijoje taip pat buvo pristatytas Europos pavyzdinis Ukrainos atkūrimo fondas, kuris taps didžiausiu nuosavo kapitalo fondu, skirtu šios šalies rekonstrukcijai. Fondas, kurio pradinis kapitalas siekia 220 milijonų eurų (įskaitant 160 milijonų eurų Komisijos įnašą), ateityje turėtų pritraukti iki 7 milijardų eurų investicijų į didelio masto infrastruktūrą ir gamybos pramonę. Konkrečiai, 343 milijonai eurų bus nukreipti į dvejopo naudojimo technologijas bei gynybos pramonę, pavyzdžiui, antidronų sistemas ir bepiločius sausumos automobilius, o 478 milijonai eurų – savivaldybių projektams, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas bei įperkamą būstą.
Parama smulkiajam verslui ir bendras kontekstas
Papildomai buvo paskelbta apie 500 milijonų eurų naujų paskolų operacijų, kurias vykdys Ukrainos bankai „Ukrgasbank“ ir „PrivatBank“ bendradarbiaudami su Europos investicijų banku. Šis finansavimas, remiamas ES garantijomis, bus prieinamas Ukrainos mažoms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant startuolius bei verslus, kuriuose dirba veteranai ar šalies viduje perkeltieji asmenys. EK pirmininkė pabrėžė, kad investicijos į Ukrainą yra tiesioginės investicijos į visos Europos ateitį, o ES tikslas yra padėti šaliai ne tik ištverti, bet ir augti kaip laisvai Europos valstybei.
Nuo Rusijos agresijos karo pradžios Europos Sąjunga ir jos šalys narės Ukrainai ir jos žmonėms jau skyrė bendrai 211,3 milijardo eurų paramą. Ši kasmetinė konferencija Gdaniske subūrė vyriausybių, tarptautinių organizacijų, finansų institucijų bei pilietinės visuomenės atstovus, siekiant sutelkti ilgalaikį atsparumą užtikrinančius išteklius. Dabar artimiausias žingsnis teisinėje procedūroje yra Europos Sąjungos Tarybos sprendimas oficialiai priimti Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl laikinosios apsaugos termino pratęsimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
