JAV prezidentui Donaldui Trumpui dar kartą pareiškus, kad Jungtinėms Valstijoms „reikia Grenlandijos“, Europoje vis garsiau skamba raginimai gerbti Danijos teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės dalis, o bet kokie sprendimai dėl jos ateities gali būti priimami tik Kopenhagos ir pačios Grenlandijos.
„Teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimas yra pagrindinis pasaulinio stabilumo veiksnys“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys, pažymėdamas, kad kylantys klausimai dėl Grenlandijos yra transatlantinio saugumo dalis.
Trumpo retorika ir „nacionalinio saugumo“ argumentas
Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis vėl kartojo, jog Grenlandija esą būtina JAV nacionaliniam saugumui, remdamasis jos strategine padėtimi Arktyje ir mineraliniais ištekliais. „Mums reikia Grenlandijos iš nacionalinio saugumo perspektyvos“, – sakė jis žurnalistams, teigdamas, kad Danija „nepajėgi užtikrinti saugumo“.
Šiuos pareiškimus sustiprino ir Trumpo aplinkos atstovų veiksmai – socialiniuose tinkluose pasirodė Grenlandijos žemėlapis, nuspalvintas JAV vėliavos spalvomis, su užrašu „SOON“. Tai sukėlė aštrią reakciją tiek Danijoje, tiek pačioje Grenlandijoje.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas tokius pareiškimus pavadino „fantazijomis“ ir paragino nutraukti spaudimą. Pasak jo, Grenlandija yra atvira dialogui, tačiau tik per teisėtus kanalus ir laikantis tarptautinės teisės.
Danijos ir Europos atsakas
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen griežtai atmetė bet kokias kalbas apie Grenlandijos aneksiją. Ji pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos neturi teisės aneksuoti nė vienos iš Danijos Karalystės teritorijų, o Danija ir Grenlandija yra NATO narės, saugomos Aljanso kolektyvinės gynybos garantijų.
Kopenhaga priminė, kad jau egzistuoja gynybos susitarimas su JAV, suteikiantis amerikiečių pajėgoms prieigą prie Grenlandijos, o Danija pati didina investicijas į Arkties saugumą.
Į viešą diskusiją įsitraukė ir Europos diplomatai, pabrėžę, jog bet kokie bandymai kelti abejonių dėl sąjungininkės teritorinio vientisumo silpnina transatlantinį pasitikėjimą.
Platesnis kontekstas: po Venesuelos – Grenlandija?
Trumpo pareiškimai dėl Grenlandijos nuskambėjo netrukus po JAV karinės operacijos Venesueloje ir prezidento Nicolás Maduro sulaikymo. Po šios operacijos Trumpas leido suprasti, kad JAV gali imtis veiksmų ir prieš kitas valstybes – paminėjo Kolumbiją, Meksiką ir dar kartą grįžo prie Grenlandijos klausimo.
Tai sustiprino nuogąstavimus, kad Vašingtonas vis dažniau naudoja jėgos ir spaudimo retoriką spręsdama geopolitinius klausimus, net ir sąjungininkų atžvilgiu.
Suverenitetas kaip raudona linija
Grenlandija, turinti apie 57 tūkst. gyventojų, nuo 1979 metų naudojasi plačia savivalda, nors gynyba ir užsienio politika lieka Danijos kompetencijoje. Nors dauguma grenlandiečių palaiko ilgalaikę nepriklausomybės idėją, apklausos rodo ryškią opoziciją galimybei tapti JAV dalimi.
Europos sostinėse pabrėžiama, kad Grenlandijos klausimas yra principinis: tarptautinė sistema remiasi valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pagarba. Bet koks šių principų kvestionavimas, net ir deklaratyvus, kelia riziką platesniam stabilumui Šiaurės Atlanto regione.
