JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė itin griežtą įspėjimą Iranui, pareikšdamas, kad Teheranui „laikas tiksi“ ir šalis privalo veikti greitai. Baltųjų rūmų vadovas pabrėžė, kad jei Irano lyderiai nedelsiant nepasirašys taikos susitarimo, iš šalies „nieko neliks“.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Įstrigusios derybos ir maksimalistiniai reikalavimai
Diplomatinis procesas, kuriuo buvo siekiama užbaigti kelis mėnesius trunkantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, pateko į visišką aklavietę, kai abi pusės atmetė viena kitos paskutinius pasiūlymus. JAV administracija Iranui iškėlė itin griežtas sąlygas, reikalaudama perduoti 400 kilogramų sodrinto urano atsargų ir apriboti savo branduolinę programą tik iki vieno aktyvaus objekto. Be to, Vašingtonas reikalauja, kad Teheranas atsisakytų bet kokių pretenzijų į karo nuostolių kompensavimą ir susitaikytų su tuo, kad didžioji dalis užsienyje įšaldytų Irano lėšų liks užblokuotos. Tokie reikalavimai Teherane buvo įvertinti kaip nepriimtini, o Irano žiniasklaida juos pavadino spaudimo taktika, kuria siekiama visiškos šalies kapituliacijos.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas savo ruožtu pareiškė, kad šalis sugrįš prie derybų stalo tik tuomet, kai bus visiškai nutraukti kariniai veiksmai regione, ypač Libane, ir panaikintos tarptautinės sankcijos. Teheranas taip pat reikalauja oficialaus savo suvereniteto pripažinimo strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, kurį Iranas pastaruoju metu kontroliuoja itin griežtai. Pasak M. Pezeshkiano, JAV ir Izraelio pastangos destabilizuoti šalį palaikant vietines radikalias grupuotes patyrė nesėkmę, nes kaimyninės regiono valstybės neleidžia naudoti savo teritorijų atakoms prieš Iraną. Šis pozicijų išsiskyrimas rodo, kad pasiekti tvarų politinį susitarimą be papildomo tarptautinio tarpininkavimo bus itin sudėtinga.
Regioninio konflikto atsinaujinimo rizika
Saugumo situaciją dar labiau kaitina pranešimai apie naujus incidentus Persijos įlankos regione, kur Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija užfiksavo dronų įsiveržimus į savo oro erdvę. Vienas iš bepiločių orlaivių sukėlė gaisrą JAE esančios Barakah atominės elektrinės pakraštyje, o Abu Dabis dėl šio išpuolio netiesiogiai apkaltino Iraną arba jo remiamas grupuotes. Nors tarptautiniai stebėtojai patvirtino, kad radiacijos lygis objekte išliko normalus, incidentas parodė, kad kritinė energetikos infrastruktūra lieka pagrindiniu taikiniu hibridiniame kare. Šie įvykiai tik sustiprino D. Trumpo pasiryžimą reikalauti iš Teherano greitų sprendimų.
Balandžio mėnesį, tarpininkaujant Pakistanui, pasiektos tridienės paliaubos leido trumpam sustabdyti didelio masto bombardavimus, tačiau jos neatnešė ilgalaikio politinio sprendimo. D. Trumpas ne kartą pabrėžė, kad sutiko su ugnies nutraukimu tik kaip paslauga Islamabadui, tačiau dabar jo kantrybė senka. Artimiausiu metu JAV prezidentas ketina susitikti su savo nacionalinio saugumo komanda Baltuosiuose rūmuose, kad apsvarstytų konkrečias karines parinktis, jei Iranas neperžiūrės savo pozicijos. Šis tvyrosantis neapibrėžtumas tiesiogiai veikia globalias rinkas, o tarptautinė bendruomenė su nerimu laukia, ar pavyks išvengti naujos didelio masto karinės eskalacijos Persijos įlankoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
