Persijos įlankoje vėl smarkiai išaugo įtampa, kai Jungtinės Arabų Emyratų valdžia pranešė apie iš Irano paleistas raketas ir dronus, o JAV tęsia bandymus atverti laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Šis vandens kelias išlieka vienu jautriausių pasaulio energetikos taškų, todėl kiekvienas incidentas čia iš karto paveikia naftos rinkas ir tarptautinę diplomatinę darbotvarkę.
JAE praneša apie raketas ir dronus
Jungtiniai Arabų Emyratai pareiškė, kad jų oro gynyba perėmė balistines ir sparnuotąsias raketas bei kelis dronus, paleistus iš Irano. Vienas iš smūgių, kaip skelbiama, sukėlė gaisrą Fudžeiros naftos pramonės zonoje – strategiškai svarbiame energetikos centre prie Omano įlankos. Pranešta ir apie kelis sužeistus užsienio darbuotojus.
Teheranas oficialiai kaltinimų nepatvirtino, tačiau Irano valstybinė žiniasklaida citavo karinius šaltinius, kurie incidentą siejo su JAV veiksmais Hormuzo sąsiauryje. Pasak Irano pusės, Vašingtono bandymas atverti laivybos koridorių tik didina karo atsinaujinimo riziką.
JAV siekia pralaužti sąsiaurio blokadą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė operaciją „Project Freedom“, kurios tikslas – padėti įstrigusiems prekybiniams laivams išplaukti iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį. Vašingtonas šį veiksmą vadina humanitarine misija, nes šimtai laivų ir tūkstančiai jūrininkų jau kelias savaites negali saugiai palikti regiono.
JAV kariuomenė teigia, kad pirmieji laivai su amerikietiška vėliava jau kirto sąsiaurį padedant karinėms pajėgoms. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad be jo kariuomenės koordinavimo laivyba sąsiauryje negali būti laikoma saugia.
Kaltinimai dėl civilių žūties
Situaciją dar labiau paaštrino Irano pareiškimas, kad JAV pajėgos esą smogė ne Revoliucinės gvardijos kateriams, o civiliniams keleiviniams laivams. Teheranas teigia, kad per šį incidentą žuvo penki civiliai.
JAV karinė vadovybė tvirtina priešingai – esą buvo sunaikinti keli maži Irano kateriai, kurie bandė trukdyti komercinei laivybai. Abi pusės pateikia skirtingas versijas, todėl tikslus įvykių vaizdas išlieka neaiškus.
Tarptautinė reakcija
JAE pranešimai apie smūgius sulaukė plataus pasmerkimo. Saudo Arabija, Kataras, Kuveitas, Bahreinas, Jordanija, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Kanada pareiškė solidarumą su Abu Dabiu ir paragino Iraną grįžti prie derybų.
Europos lyderiai pabrėžia, kad vien karinėmis priemonėmis krizės išspręsti nepavyks. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ragina deeskaluoti padėtį, o Vokietija pareiškė, kad Teheranas negali laikyti regiono ir pasaulio ekonomikos įkaitais.
Naftos kainos vėl kyla
Po naujų incidentų Hormuzo sąsiauryje naftos kainos vėl šoktelėjo. „Brent“ rūšies nafta pabrango keliais procentais, o rinkos toliau vertina riziką, kad sąsiauris liks uždarytas ilgiau nei tikėtasi.
Per Hormuzo sąsiaurį įprastai keliauja didelė pasaulinės naftos dalis, todėl laivybos sutrikimai veikia ne tik Artimuosius Rytus, bet ir Europą, Aziją bei JAV. Jei konfliktas gilės, energijos kainos gali dar labiau didinti infliaciją ir spaudimą vartotojams.
Trapios paliaubos ant žlugimo ribos
Nors JAV ir Iranas formaliai laikosi paliaubų, pastarieji įvykiai rodo, kad jos gali greitai subyrėti. Trumpas perspėjo, kad Iranas sulauks itin griežto atsako, jei atakuos JAV laivus, o Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad sąsiaurio kontrolė išlieka jo rankose.
Diplomatinės pastangos dar nėra visiškai žlugusios – pranešama, kad Pakistanas toliau tarpininkauja tarp Vašingtono ir Teherano. Tačiau karinių incidentų daugėja, o tai reiškia, kad bet koks naujas smūgis gali grąžinti regioną į atvirą karą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
