Vėžys išlieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių Europoje – 2022 m. jis sudarė apie 23 proc. visų mirčių, o 2021 m. – 17 proc. pagal negalios koreguotų gyvenimo metų rodiklį. Kas minutę keturiems europiečiams nustatoma onkologinė liga, o dėl visuomenės senėjimo šis skaičius artimiausiais dešimtmečiais tik didės.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Baigiantis pirmajam ES kovos su vėžiu plano etapui, Europa atsiduria svarbiame taške. Klausimas šiandien nebe apie tai, ar pasiekta pažanga, bet ar bus išlaikytas tempas, ar jis ims lėtėti – su pasekmėmis ne tik sveikatai, bet ir ekonomikos augimui bei mokslinei lyderystei.
Inovacijos jau davė apčiuopiamų rezultatų
Per pastaruosius dešimtmečius investicijos į onkologijos tyrimus ir naujus gydymo metodus atnešė reikšmingų rezultatų. Nuo 1989 m. pažanga padėjo išvengti maždaug 5,4 mln. mirčių Europoje. Nuo 2012 m. inovatyvūs vaistai sukūrė apie 1,1 mln. kokybe koreguotų gyvenimo metų (QALY), o jų išlaidos sudarė tik apie 6,6 proc. visų sveikatos biudžetų.
Šie skaičiai reiškia ilgesnę gyvenimo trukmę, geresnę gyvenimo kokybę ir galimybę žmonėms ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje bei visuomenėje. Todėl investicijos į onkologiją vertinamos ne tik kaip moralinė pareiga, bet ir kaip ekonominę grąžą kuriantis sprendimas.
Vėluojanti prieiga prie gydymo
Nepaisant pasiektos pažangos, daugelyje Europos šalių išlieka problema dėl savalaikės prieigos prie naujų vaistų ir diagnostikos. 2025 m. EFPIA duomenimis, vidutiniškai tik 46 proc. centralizuotai ES patvirtintų inovatyvių vaistų yra prieinami pacientams, o laikotarpis nuo registracijos iki realios prieigos siekia apie 578 dienas.
Onkologijoje šie terminai pastaraisiais metais netgi ilgėjo. Tai reiškia prastesnes pacientų gydymo galimybes ir mažesnį Europos konkurencingumą sveikatos inovacijų srityje.
Konkurencingumo iššūkis
Aukštas pajamas gaunančios Europos valstybės inovatyviems vaistams vienam gyventojui išleidžia maždaug perpus mažiau nei Jungtinės Valstijos. Šį skirtumą lemia naujų terapijų vertinimo, kompensavimo ir kainodaros modeliai.
Per pastaruosius du dešimtmečius Europa prarado apie ketvirtadalį savo pasaulinės biofarmacinių tyrimų ir plėtros dalies. Tai reiškia mažiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, mažesnes privačias investicijas ir silpnesnį strateginį savarankiškumą srityje, kuri tampa vis svarbesnė tiek ekonominiam, tiek sveikatos saugumui.
Sveikatos investicijos kaip augimo variklis
Tarptautiniai vertinimai rodo, kad kiekvienas į sveikatą investuotas euras gali sukurti iki keturių eurų ekonominę vertę. Tokios investicijos prisideda prie didesnio darbo jėgos dalyvavimo, produktyvumo ir ilgalaikio ekonominio stabilumo.
Didinant tikslines investicijas į inovatyvius vaistus, įskaitant onkologiją, galima ne tik pagerinti pacientų išgyvenamumą, bet ir sustiprinti Europos ekonominį atsparumą.
Galimi politikos žingsniai
Ekspertai siūlo kelias kryptis:
modernizuoti sveikatos technologijų vertinimo sistemas, kad jos geriau atspindėtų inovacijų socialinę ir ekonominę naudą;
sutrumpinti kainodaros ir kompensavimo procesus bei užtikrinti prognozuojamą prieigą;
investuoti į ankstyvą diagnostiką, patikrų programas ir biomarkerių tyrimus;
didinti viešąsias investicijas į inovatyvius gydymo metodus, kartu atsisakant mechanizmų, kurie neproporcingai riboja jų prieinamumą.
Strateginis pasirinkimas
Europa šiandien turi pasirinkimą: investuoti į onkologijos inovacijas ir taip mažinti išgyvenamumo skirtumus bei stiprinti konkurencingumą, arba leisti, kad užsitęsusios procedūros ir fragmentuota politika didintų atotrūkį nuo kitų regionų.
Sveikatos politika, suderinta su inovacijų skatinimu, gali tapti viena svarbiausių ir tvariausių ilgalaikių Europos investicijų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
