Investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos gali padėti Europai išvengti milijardinių nuostolių dėl ekstremalių orų ir kartu sustiprinti jos ekonominį konkurencingumą, teigia Europos aplinkos agentūra.
Daugiau šia tema: Aplinkosauga, EEA
Europa – sparčiausiai šylantis žemynas
Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Potvyniai, sausros, karščio bangos ir miškų gaisrai kasmet ES ekonomikai kainuoja apie 40–50 mlrd. eurų, o šie nuostoliai sparčiai didėja.
Vien per 1980–2024 m. laikotarpį tiesioginiai ekonominiai nuostoliai dėl ekstremalių orų Europoje siekė apie 822 mlrd. eurų.
Didžiulis investicijų atotrūkis
EEA vertinimu, siekiant apsaugoti žemės ūkio, energetikos ir transporto sektorius nuo klimato kaitos poveikio, iki 2050 m. kasmet reikėtų investuoti nuo 53 iki 137 mlrd. eurų, priklausomai nuo pasaulinio atšilimo scenarijaus.
Tačiau šiuo metu šiems tikslams skiriama vos 15–16 mlrd. eurų per metus, daugiausia iš viešojo sektoriaus lėšų. Tai reiškia, kad egzistuoja daugiau nei 100 mlrd. eurų metinis investicijų trūkumas.
Prisitaikymas – ne išlaidos, o investicija
EEA pabrėžia, kad investicijos į prisitaikymą atsiperka. Pavyzdžiui, ES Jungtinio tyrimų centro duomenimis, prisitaikymas prie pakrančių potvynių rizikos gali atnešti apie 6 eurus naudos už kiekvieną investuotą eurą.
Pasauliniu mastu tyrimai rodo, kad kiekvienas doleris, investuotas į prisitaikymą prie klimato kaitos, per dešimtmetį gali atnešti daugiau nei 10 dolerių naudos.
Dviguba ir triguba nauda
Prisitaikymo priemonės dažnai sukuria vadinamąją dvigubą ar net trigubą naudą. Jos ne tik sumažina nuostolius dėl klimato kaitos, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo bei ekonominio augimo.
Pavyzdžiui, atkuriant pelkes galima kartu sumažinti potvynių riziką, kaupti anglies dioksidą ir stiprinti vietos ekonomiką.
Kodėl svarbu veikti dabar
EEA pabrėžia, kad delsimas tik didins ateities kaštus. Investuojant dabar, Europa gali ne tik apsaugoti savo žmones, infrastruktūrą ir ekonomiką, bet ir sustiprinti konkurencingumą, maisto saugumą bei energetinį atsparumą.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos aplinkos agentūros (EEA) informaciją.*
