Pasaulio aplinkosaugos ir mokslo bendruomenę sukrėtė unikalūs kadrai iš Viduržemio jūros dugno, kur savanoriams narams pirmą kartą istorijoje pavyko po vandeniu nufilmuoti suaugusį didįjį baltąjį ryklį. Šis neįtikėtinas susitikimas įvyko Sicilijos sąsiauryje, kai „Ghost Diving“ ir „Healthy Seas“ organizacijų komanda vykdė ekologinę misiją – valė nuskendusio laivo nuolaužas nuo paliktų žvejybinių tinklų. Šis vaizdo įrašas akimirksniu iškėlė esminius klausimus: ar toks susitikimas tėbūvo akla atsitiktinė sėkmė, ar tai pirmeiviai signalai apie globalios klimato kaitos padarinius, galinčius pakeisti Viduržemio jūros ekosistemą?
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Istorinis susitikimas: atsitiktinė sėkmė ar dėsningumas?
Mokslininkai ir jūrų biologai vienbalsiai sutinka, kad šis konkretus kadras yra neįtikėtinas atsitiktinumas, prilygstantis laimėjimui aukščiausio lygio loterijoje. Didieji baltieji rykliai Viduržemio jūroje nėra nauja ar svetima rūšis – jie čia gyvena tūkstančius metų, tačiau šiuo metu populiacija yra kritiškai nykstanti dėl šimtmečius trukusios intensyvios pramoninės žvejybos. Iki šiol beveik visi duomenys apie šiuos plėšrūnus šiame regione buvo renkami tik iš sugautų negyvų individų arba retų, miglotų pastebėjimų vandens paviršiuje, todėl šis tiesioginis, ramus kontaktas jų natūralioje buveinėje turi neįkainojamą mokslinę vertę.
Narai rykliui kompaniją palaikė apie tuzinas dryžuotųjų pilotų (žuvelių-palydovių), o pats plėšrūnas greičiausiai buvo pritrauktas žvejybiniuose tinkluose įstrigusių negyvų jūrinių vėžlių kvapo. Tai reiškia, kad ryklys Viduržemio jūroje pasirodė ne dėl to, kad jį čia atvijo staigūs aplinkos pokyčiai – jis tiesiog vykdė savo, kaip ekosistemos sanitaro, funkcija atviroje jūroje, toli nuo pakrančių ir paplūdimių. Tačiau mokslo bendruomenė pabrėžia, kad nors šis atvejis yra atsitiktinis, platesnis kontekstas negali būti atsietas nuo klimato procesų.
Klimato kaitos įtaka ir ateities prognozės
Nors pats ryklių buvimas Viduržemio jūroje yra natūralus, klimato kaita ir drastiškas vandens temperatūros kilimas jau dabar daro milžinišką įtaką jų elgsenai bei migracijos maršrutams. Vandeniui šylant, daugelis ryklių grobio rūšių (stambios žuvys, tunai, jūrų žinduoliai) traukiasi link vėsesnių regionų ar gilesnių vandenų, o plėšrūnai yra priversti sekti paskui savo maisto šaltinius. Be to, šiltėjanti Viduržemio jūra tampa vis patrauklesnė kitoms atogrąžų ryklių rūšims, kurios anksčiau čia negyvendavo, o tai keičia vietinių rūšių pasiskirstymą ir elgseną.
Atsakydami į klausimą, kaip greitai tokie susitikimai gali tapti kasdienybe, jūrų ekologai išlieka skeptiški. Didieji baltieji rykliai auga labai lėtai, vėlai subręsta ir atsiveda mažai palikuonių, todėl jų populiacija Viduržemio jūroje negali staiga išaugti – priešingai, dėl nelegalios žvejybos ir maisto trūkumo jiems gresia visiškas išnykimas. Todėl tikimybė, kad ryklių matymas Viduržemio jūros kurortuose taps kasdieniniu reiškiniu, artimiausiais dešimtmečiais išlieka itin mažai tikėtina. Šis unikalus vaizdo įrašas turėtų ne gąsdinti visuomenę, o paskatinti Europos Sąjungos valstybes griežtinti jūrų apsaugą ir kovoti su paliktais „vaiduokliais“ tinklais, saugant šiuos didingus gyvūnus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
