Lenkijos prezidentas priėmė precedento neturintį sprendimą oficialiai atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausią šalies garbės titulą – Baltojo erelio ordiną. Šis žingsnis žymi dramatišką ir itin skausmingą lūžį kaimyninių valstybių santykiuose, kurie nuo pat Rusijos invazijos pradžios buvo laikomi pavyzdine strategine partneryste. Oficialia šio radikalaus demaršo priežastimi tapo staiga vėl paaštrėjęs abiejų tautų ginčas dėl Antrojo pasaulinio karo laikų istorinių įvykių vertinimo ir Kijevo nenoro nusileisti Varšuvos reikalavimams.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Istorinio konflikto priežastys ir Voluinės šešėlis
Pagrindinė gilėjančio konflikto ašis išlieka diametraliai besiskiriantis Varšuvos ir Kijevo požiūris į bendrą praeitį, ypač į tragiškus 1943–1945 metų įvykius Voluinėje. Lenkija šias Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vykdytas masines lenkų tautybės gyventojų žudynes oficialiai pripažįsta genocidu ir reikalauja besąlygiškos aukų ekshumacijos bei deramo jų pagerbimo dabartinės Ukrainos teritorijoje. Tuo tarpu Ukrainos valdžia, nors ir pripažįsta abipusės tragedijos faktą, į UPA kovotojus žiūri pirmiausia kaip į nepriklausomybės didvyrius, kovojusius prieš sovietų ir nacių režimus, o Varšuvos reikalavimus dėl ekshumacijų nuolat stabdo, siedama tai su politinėmis sąlygomis.
Šis nuolatinis istorinis susipriešinimas pasiekė kritinį tašką, kai Kijevas vėl atmetė naujausius lenkų prašymus leisti atlikti tyrimus masinių žudynių vietose. Lenkijos visuomenėje ir politiniame elite toks Ukrainos elgesys imtas vertinti kaip visiškas pagarbos trūkumas šaliai, kuri pirmoji ištiesė pagalbos ranką ir suteikė milžinišką karinę bei humanitarinę paramą prasidėjus karui. Varšuva aiškiai leido suprasti, kad istorinis teisingumas ir pagarba lenkų aukoms negali būti aukojami dėl dabartinio geopolitinio solidarumo, o V. Zelenskio užsispyrimas šiuo klausimu galutinai perpildė Lenkijos vadovybės kantrybės taurę.
Konsultacinio komiteto vaidmuo ir politinės pasekmės
Svarbu pažymėti, kad šis drastiškas žingsnis nebuvo vien emocingas ar asmeninis Lenkijos prezidento sprendimas, priimtas už uždarų durų. Šalies vadovas griežtai sekė oficialiomis rekomendacijomis, kurias jam pateikė valstybinis Konsultacinis komitetas ordino klausimais, kurį sudaro autoritetingi istorikai, diplomatai ir visuomenės veikėjai. Komitetas, išanalizavęs pastarųjų mėnesių Kijevo retoriką ir veiksmus istorinės atminties srityje, vienbalsiai konstatavo, kad Ukrainos lyderio vykdoma politika prieštarauja tiems idealams ir abipusiam pasitikėjimui, už kuriuos šis aukščiausias Lenkijos apdovanojimas jam buvo įteiktas.
Šis demaršas neabejotinai turės ilgalaikių ir neigiamų pasekmių tolesnei abiejų šalių strateginei partnerystei bei gali paveikti karinės paramos logistiką, kuri eina per Lenkijos teritoriją. Lenkijos politikai jau atvirai įspėja Kijevą, kad be istorinių klausimų išsprendimo ir realių nuolaidų Voluinės klausimu, Ukraina susidurs su rimtomis kliūtimis ir netgi realiu Varšuvos veto savo kelyje į narystę Europos Sąjungoje bei NATO. Diplomatiniuose sluoksniuose baiminamasi, kad toks viešas ir demonstratyvus santykių nutraukimas tik susilpnins bendrą Vakarų frontą prieš Rusijos agresiją, suteikdamas Kremliaus propagandai puikią progą triumfuoti dėl akivaizdaus sąjungininkų skilimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
