Norvegija žengė beprecedentį žingsnį savo nacionalinio saugumo istorijoje, oficialiai prisijungdama prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo programos. Šis sprendimas reiškia, kad ne Europos Sąjungos narė Norvegija pirmą kartą tiesiogiai patenka po Prancūzijos strateginiu „branduoliniu skydiku“, kuris veiks kaip papildoma saugumo garantija šalia jau turimų NATO įsipareigojimų. Šis žingsnis atspindi fundamentalų Šiaurės šalių saugumo suvokimo pasikeitimą, augant geopolitinei įtampai Europoje ir ryškėjant abejonėms dėl tradicinių JAV saugumo garantijų stabilumo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Prisijungimas prie šios iniciatyvos buvo patvirtintas po intensyvių dvišalių derybų Paryžiuje, o Norvegija tapo devintąja šalimi, įtraukta į šį išskirtinį Europos branduolinio bendradarbiavimo klubą.
Programos esmė, įsipareigojimai ir bendri veiksmai
Prancūzijos vadovaujama branduolinio atgrasymo programa iš esmės numato strateginį Paryžiaus pažadą panaudoti savo branduolinius pajėgumus ginant programos nares, jei prieš jas būtų įvykdyta egzistencinė karinė agresija. Praktiniu lygmeniu ši schema apima glaudų karinių oro pajėgų ir jūrų laivyno bendradarbiavimą, rengiant bendras pratybas, kuriose imituojamos branduolinio atsako operacijos. Norvegija įsipareigoja integruoti savo pažangias radarų sistemas ir Arkties regiono žvalgybos duomenis į bendrą sistemą, o tai leis Prancūzijai žymiai geriau stebėti Šiaurės pusrutulio oro erdvę bei laiku identifikuoti galimas hipergarsinių ar balistinių raketų grėsmes.
Svarbi strategijos dalis yra susijusi su prancūzų karinių lėktuvų „Rafale“ ir strateginių povandeninių laivų periodiniu dislokavimu Norvegijos karinėse bazėse. Nors pačioje Norvegijos teritorijoje taikos metu nebus nuolat sandėliuojamos prancūziškos branduolinės galvutės, vietos infrastruktūra bus pilnai pritaikyta priimti ir aptarnauti tokią ginkluotę krizės atveju. Tai siunčia aiškų politinį bei karinį signalą bet kokiam potencialiam agresoriui, kad puolimas prieš Šiaurės Europos valstybę sulauktų tiesioginio atsako iš vienintelės Europos Sąjungoje branduolinį arsenalą turinčios valstybės.
Finansavimo modelis ir narystės mokesčiai
Kalbant apie finansinius šios programos aspektus, tiesioginių metinių „narystės mokesčių“ ar fiksuotų įmokų už patį branduolinį skydą nėra, kadangi Prancūzija savo strateginį arsenalą išlaiko savarankiškai. Tačiau programos sąlygos reikalauja, kad Norvegija prisiimtų visišką finansinę atsakomybę už savo nacionalinės infrastruktūros modernizavimą ir pritaikymą prie prancūziškų standartų. Tai reiškia, kad Oslas turės investuoti šimtus milijonų eurų į savo karinių oro bazių ir uostų saugumo sistemų tobulinimą, ryšių šifravimo technologijų įsigijimą bei personalo apmokymus.
Be to, visos bendros karinės pratybos ir prancūzų pajėgų logistinis išlaikymas Norvegijos žemėje bus finansuojami tiesiogiai iš šalies šeimininkės gynybos biudžeto. Analitikai pastebi, kad toks modelis yra abipusiai naudingas: Prancūzija gauna gilesnę strateginę prieigą prie itin svarbaus Arkties regiono ir sustiprina savo, kaip pagrindinės Europos saugumo architektės, vaidmenį, o Norvegija užsitikrina aukščiausio lygio saugumo garantijas be būtinybės kurti savo nuosavą branduolinę programą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
