Kolumbijoje prasidėjo lemiamas politinis etapas, šaliai įžengus į antrąjį prezidento rinkimų turą, kuriame dėl valstybės vadovo posto susikaus du visiškai skirtingas vizijas atstovaujantys lyderiai – kraštutinių dešiniųjų jėgų atstovas De la Espriella ir kairiųjų pažiūrų kandidatas Cepeda. Pirmąjį balsavimo turą užtikrintai laimėjo skandalingais ir griežtais pareiškimais garsėjantis Espriella, sugebėjęs sutelkti didelę dalį rinkėjų, pavargusių nuo ekonominio neapibrėžtumo ir saugumo problemų. Šie rinkimai kelia milžinišką susidomėjimą ne tik Lotynų Amerikoje, bet ir Vašingtone, kadangi Kolumbija tradiciškai išleiha svarbiausia strategine JAV partnere regione, o naujojo prezidento kryptis gali iš esmės pakeisti abiejų šalių bendradarbiavimo dinamiką.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ši rinkimų kova atspindi gilią visuomenės poliarizaciją tarp tų, kurie reikalauja radikalaus „tvirtos rankos“ režimo, ir tų, kurie siekia socialinių reformų bei taikos sutarčių sukilėlių regionuose tęstinumo.
Kandidatų profiliai ir pirmojo turo rezultatai
Kraštutinių dešiniųjų stovyklos lyderis De la Espriella pirmajame ture triumfavo remdamasis agresyvia rinkimų kampanija, kurioje dominavo pažadai visiškai išgyvendinti organizuotą nusikalstamumą, sustiprinti kariuomenės vaidmenį vidaus saugumo srityje ir liberalizuoti šalies ekonomiką pritraukiant užsienio investicijas. Jo retorika ir bekompromisis stilius pelnė jam vietinio „Kolumbijos Trumpo“ etiketę. Tuo tarpu jo varžovas antrame ture, kairiojo sparno politikas Cepeda, akcentuoja būtinybę mažinti milžinišką socialinę nelygybę, investuoti į švietimą, sveikatos apsaugą bei griežtai laikytis aplinkosauginių įsipareigojimų ribojant naftos gavybą Amazonės baseine.
Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad prieš antrąjį turą abiejų kandidatų jėgos yra labai apylygės, todėl galutinį rezultatą lems politinio centro rinkėjai, kurių kandidatai iškrito po pirmojo etapo. Pagrindiniai debatai šiuo metu sukasi aplink ekonomikos gaivinimą ir kovą su infliacija, kuri pastaruoju metu skaudžiai smogė viduriniajai klasei. Be to, abiejų pusių štabai aktyviai naudoja socialinius tinklus, kur verda arši dezinformacijos ir abipusių kaltinimų kova, dar labiau skaldanti šalies visuomenę.
Jungtinių Valstijų faktorius ir geopolitinė reikšmė
Jungtinės Amerikos Valstijos į šiuos rinkimus žiūri pro ypatingo strateginio intereso prizmę, nes Kolumbija dešimtmečius veikia kaip pagrindinis Vašingtono atramos taškas Pietų Amerikoje, ypač kovojant su tarptautiniu narkotikų kartelių tinklu bei siekiant atsverti kairiųjų režimų (tokių kaip Venesuela ar Kuba) įtaką regione. JAV kasmet skiria šaliai šimtus milijonų dolerių karinės ir ekonominės paramos pagal ilgalaikes programas. Jei rinkimus laimės kraštutinių dešiniųjų kandidatas Espriella, Vašingtonas, ypač valdant Donaldo Trumpo administracijai, tikisi sulaukti kur kas agresyvesnio ir labiau suderinto atsako prieš nelegalią migraciją bei kokaino gamybą, kuri pastaruoju metu pasiekė rekordines aukštumas.
Kita vertus, kairiojo kandidato Cepeda pergalė galėtų sukelti tam tikrą diplomatinį atšalimą tarp Bogotos ir Vašingtono. Jo planai peržiūrėti laisvosios prekybos sutartis su JAV ir siekis sušvelninti karinį spaudimą narkotikų augintojams, keičiant jį socialinėmis programomis, kelia rimtą susirūpinimą Amerikos strategams. Todėl JAV politiniai sluoksniai, nors oficialiai ir deklaruoja neutralumą, užkulisiuose aktyviai stebi situaciją ir per diplomatinius kanalus bando užsitikrinti, kad nepriklausomai nuo rinkimų baigties, Kolumbija išlaikytų savo esminius įsipareigojimus regioninio saugumo srityje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
