Persijos įlankos regione tęsiasi sudėtingi diplomatiniai manevrai, JAV administracijai bandant suvaldyti kylančią sąjungininkų paniką ir sustiprinti savo susilpnėjusį autoritetą. Nepaisant pasiektų laikinų susitarimų ir Vašingtono sušvelnintų sankcijų, dėl kurių Teheranas skuba realizuoti milijardinį naftos eksportą, regione išlieka didžiulis nepasitikėjimas dėl susitarimų sąlygų laikymosi. Šiame kontekste Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas viešai patvirtino, kad nepaisant politinių kliūčių, tarptautinės branduolinių objektų inspekcijos Irane tikrai bus įvykdytos.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Branduolinės inspekcijos ir susitarimų kontrolė
Tarptautinės bendruomenės dėmesio centre išlieka klausimas, ar Iranas pilna apimtimi laikysis prisiimtų įsipareigojimų apriboti savo branduolinę programą mainais į ekonominių sankcijų švelninimą. TATENA vadovas Rafaelis Grossi išsklaidė dvejones pareikšdamas, kad suplanuoti patikrinimai Irano branduoliniuose objektuose įvyks, o tai yra kritiškai svarbu siekiant užtikrinti, kad Teheranas neperžengtų leistinų urano sodrinimo ribų. Visgi padėtį komplikuoja tai, kad pasinaudodamas JAV nuolaidomis, Iranas skubiai bando pervežti ir parduoti naftos už maždaug aštuonis su puse milijardo dolerių, kas regiono kaimynėms kelia įtarimų dėl režimo finansinio stiprėjimo.
Analitikai pastebi, kad pasiektos trapios paliaubos ir susitarimai kol kas vertinami itin skeptiškai, nes trūksta ilgalaikių saugumo garantijų. Įlankos arabų šalys baiminasi, kad gautos pajamos iš naftos pardavimo gali būti nukreiptos ne šalies ekonomikai gaivinti, o regioniniams konfliktams ir proiranietiškoms grupuotėms finansuoti. Dėl šios priežasties TATENA inspekcijų sėkmė ir skaidrumas taps pagrindiniu indikatoriumi, rodančiu, ar Teheranas iš tiesų yra pasiruošęs diplomatiniam bendradarbiavimui, ar tik naudojasi situacija laikinai ekonominei naudai gauti.
JAV autoriteto atkūrimo strategija įlankoje
Vašingtonas šiuo metu išgyvena sudėtingą etapą, kai politikos stebėtojai atvirai kalba apie JAV administracijos „paniką“ dėl galimybės, kad Persijos įlankos valstybės pradės veikti savarankiškai ir nusisuks nuo tradicinio aljanso. Siekdamas užkirsti kelią šiam scenarijui ir atstatyti pašlijusį pasitikėjimą, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ėmėsi aktyvios diplomatijos ir asmeniškai patikino regiono sąjungininkes, kad Amerika tvirtai gins jų saugumo interesus taikos derybose su Iranu. JAV žada išlaikyti savo karinį buvimą Persijos įlankos vandenyse ir garantuoti laivybos bei strateginių prekybos kelių apsaugą.
Amerikos pastangos susigrąžinti prarastas pozicijas remiasi ne tik kariniais pažadais, bet ir siekiu įtraukti arabų monarchijas į bendrą regiono saugumo architektūros kūrimą. Vašingtonas bando įrodyti, kad jokie strateginiai sprendimai dėl Irano nebus priimami už sąjungininkų nugarų, o jų interesai išliks prioritetu. Nepaisant šių žingsnių, JAV administracijai teks įdėti nemažai pastangų, kad įtikintų partnerius, jog pastarieji nuolaidžiavimai Teheranui nereiškia Amerikos įsipareigojimų regione susilpnėjimo ar strateginio atsitraukimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
