Japonijos prekybos konglomeratas „Marubeni“ atliko pasaulyje pirmą tarptautinį bandymą gabenti vandenilį ne suslėgtų dujų ar skystu pavidalu, o specialiame metalo hidrido lydinyje, galinčiame sugerti ir saugiai laikyti šias dujas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
„Žaliasis“ vandenilis buvo pagamintas Australijoje, sugertas į geležies ir titano pagrindu sukurtą lydinį, o vėliau standartiniu jūriniu konteineriu išgabentas į Indoneziją. Ten vandenilis buvo sėkmingai išgautas iš lydinio ir panaudotas elektros gamybai naudojant kuro elementus.
„Tai buvo sudėtinga, nes tokio precedento pasaulyje nebuvo. Tačiau mums pavyko praktiškai įrodyti, kad toks vandenilio transportavimo būdas yra saugus ir techniškai įmanomas“, – sakė „Marubeni“ naujosios energetikos padalinio atstovas Seiichiro Aoyama.
Kodėl tai svarbu?
Vandenilis laikomas vienu iš pagrindinių ateities energijos šaltinių, galinčių padėti atsisakyti iškastinio kuro. Tačiau viena didžiausių problemų iki šiol buvo jo transportavimas:
suslėgtas vandenilis užima daug vietos;
suskystintas – reikalauja itin žemos temperatūros ir patiria nuostolius;
amoniako forma – efektyvi, bet toksiška ir sudėtinga naudoti.
Metalo hidrido lydiniai siūlo alternatyvą: jie sugeria vandenilį esant slėgiui, o vėliau, kaitinant ar sumažinus slėgį, jį išskiria. Nors pats lydinys yra sunkus, jis pasižymi mažu energijos praradimu ir dideliu saugumu.
Kaip vyko bandymas?
„Marubeni“ sukūrė specialius, maždaug 5 metrų ilgio cilindrus, kuriuose laikomas lydinys. Kiekvienas toks cilindras gali sukaupti apie 4 kilogramus vandenilio, kas atitinka 50–60 kilovatvalandžių elektros energijos – pakankamai vieno namų ūkio poreikiams vienai ar dviem paroms.
Cilindrai buvo patalpinti į standartinį 20 pėdų jūrinį konteinerį. Toks sprendimas leidžia naudoti įprastą konteinerių laivybą, kurios kaina skaičiuojama pagal tūrį, o ne svorį – taip iš dalies kompensuojamas sunkesnio lydinio trūkumas.
Didžiausias iššūkis, pasak bendrovės, buvo ne technologija, o muitinės procedūros. Kadangi lydinyje yra vertingų metalų, teko ilgai aiškinti, kad jis nėra žaliava ar prekė, o tik vandenilio „talpykla“.
Verslo perspektyvos – dar ribotos
Nors technologija pasiteisino, „Marubeni“ pripažįsta, kad masinei komercinei plėtrai dar per anksti. Dabartinė tiekimo grandinė ekonomiškai atsipirktų tik esant nuolatiniams, didelio masto užsakymams.
Vis dėlto bendrovė jau mato nišines panaudojimo galimybes – pavyzdžiui, nutolusių salų aprūpinimą energija, atsarginių elektros šaltinių kūrimą ar energijos tiekimą ekstremalių situacijų metu. Kadangi metalo hidrido lydiniai nereikalauja energijos vandenilio saugojimui, jie tinka ilgalaikiams rezervams.
Projektas buvo įgyvendintas gavus Japonijos aplinkos ministerijos subsidiją ir laikomas galimu atspirties tašku ateities vandenilio projektams Europoje bei JAV.
Šis straipsnis parengtas pagal užsienio žiniasklaidą.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
