Situacija Persijos įlankoje pasiekė kritinį tašką, kai po trumpalaikio diplomatinio atokvėpio tarp JAV ir Irano vėl prasidėjo plataus masto kariniai veiksmai. Konflikto šalys apsikeitė destruktyviais smūgiais, atvirai kaltindamos viena kitą paliaubų susitarimo sulaužymu. Pentagonui įvykdius antrąjį Irano pakrantės bombardavimo etapą, Teheranas atsakė asimetrinėmis atakomis prieš JAV sąjungininkus – Bahreiną ir Kuveitą. Šią eskalaciją lydi itin griežta Vašingtono retorika: Donaldas Trumpas užsiminė apie galimą visišką šalies sunaikinimą, o teisiniai ekspertai jau kelia klausimą, ar prezidentui nereikia skubaus Kongreso leidimo karui tęsti.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nesutarimų priežastys ir karinių smūgių dinamika
Pagrindinė naujo konflikto paaštrėjimo priežastis – fundamentaliai skirtingas neseniai pasiektų laikinųjų paliaubų sąlygų interpretavimas iš abiejų pusių. Teheranas manė, kad susitarimas suteikia jam teisę toliau vykdyti „saugumo patikras“ Hormūzo sąsiauryje, tuo tarpu JAV bet kokį Irano pajėgų aktyvumą vertino kaip neteisėtą laisvos laivybos blokadą. Situacija sprogo, kai po eilinio drono išpuolio prieš komercinį laivą JAV karinės jūrų pajėgos antrą naktį iš eilės surengė masinius bombardavimus prieš Irano pakrantės karinę infrastruktūrą bei raketų paleidimo bazes.
Irano atsakas buvo greitas ir nukreiptas prieš kaimynines Persijos įlankos šalis, palaikančias glaudžius ryšius su JAV. Teheranas surengė raketų ir dronų atakas prieš strateginius objektus Bahreine ir Kuveite, taip siekdamas parodyti, kad už Amerikos veiksmus nukentės visas regionas. Bahreino vyriausybė šį abejingą išpuolį oficialiai pasmerkė kaip „akivaizdžią grėsmę“ regiono saugumui, o kitos įlankos valstybės vieningai pritarė JAV susirūpinimui dėl destruktyvios Irano įtakos, kurią jis daro per savo vietinius įgaliotinius (proxi grupuotes).
Trumpo grasinimai ir Kongreso leidimo klausimas
Šiame įkaitusiame fone JAV prezidentas Donaldas Trumpas išplatino griežtą perspėjimą, kuriame davė suprasti, kad jei Teheranas nesustabdys savo agresijos, JAV yra pasirengusios imtis kraštutinių priemonių, galinčių lemti visišką Irano režimo ir jo karinio potencialo sunaikinimą. Vašingtono politikos užkulisiuose šie žodžiai vertinami ne tik kaip psichologinis spaudimas, bet ir kaip pasiryžimas suduoti smūgius Irano branduoliniams bei strateginiams centrams, visiškai paralyžiuojant šalies naftos eksportą. Tokia retorika sulaukė visiško Persijos įlankos sąjungininkų palaikymo, nes jie mato Iraną kaip egzistencinę grėsmę savo suverenitetui.
Tačiau radikali prezidento pozicija išprovokavo rimtas teisines diskusijas JAV viduje dėl to, ar Baltieji rūmai neviršija savo konstitucinių įgaliojimų. Pagal JAV įstatymus, prezidentas turi teisę imtis trumpalaikių gynybinių veiksmų reaguodamas į tiesioginę grėsmę (pvz., ginant laivus įlankoje), tačiau ilgalaikiam kariniam konfliktui ir operacijų tęsimui būtinas oficialus JAV Kongreso pritarimas – Karinių įgaliojimų aktas (War Powers Resolution). Opozicijoje esantys įstatymų leidėjai jau reikalauja, kad D. Trumpo administracija pateiktų aiškią strategiją ir gautų parlamentarų leidimą, perspėdami, kad vienašališki Baltųjų rūmų smūgiai be Kongreso sutikimo gali įtraukti šalį į dar vieną nelegalų ir nekontroliuojamą karą Artimuosiuose Rytuose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
