Istorinis, tačiau itin prieštaringai vertinamas JAV ir Irano preliminaraus susitarimo pasirašymas toliau išlieka pasaulio politikos dėmesio centre. Kol Donaldas Trumpas skelbia apie didžiulę diplomatinę pergalę ir karo pabaigą, tarptautiniai analitikai bando įvertinti realų šio sandorio politinį balansą. Šis susitarimas, leidžiantis Teheranui atnaujinti naftos prekybą, išprovokavo rimtas diskusijas apie tai, kas iš tiesų tapo pagrindiniu derybų nugalėtoju, kokią įtaką procesams turėjo „Hezbollah“ ir ar šis žingsnis nesusilpnino pačių Jungtinių Valstijų geopolitinės galios.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas labiausiai išlošė ir „Hezbollah“ vaidmuo derybose
Vertinant derybų rezultatus, daugelis nepriklausomų analitikų linksta prie nuomonės, kad taktiniu požiūriu daugiau naudos gavo Iranas. Pagal pasiektą susitarimą, Teheranui vėl oficialiai leidžiama pardavinėti naftą ir kurą tarptautinėje rinkoje, kas suteikia šaliai gyvybiškai būtiną ekonominį palengvėjimą ir finansinį stabilumą po ilgalaikių sankcijų gniaužtų. Be to, Iranas sugebėjo išsaugoti savo įtakos svertus regione, o jo pagrindinis oponentas – Izraelis – liko nepatenkintas pasirašytomis sąlygomis, kas papildomai sustiprina Teherano diplomatinę poziciją.
Klausimas dėl Libane veikiančios grupuotės „Hezbollah“ dalyvavimo derybose turi dvejopą atsakymą. Formaliai ir teisiškai „Hezbollah“ nebuvo tiesioginė šio dvišalio JAV ir Irano susitarimo pasirašymo šalimi, kadangi Vašingtonas oficialiai neveda derybų su organizacijomis, kurias laiko teroristinėmis. Vis dėlto, realybėje JAV, Iranas ir „Hezbollah“ aktyviai ginčijosi dėl neaiškių paliaubų susitarimo sąlygų, kurios tiesiogiai paliečia padėtį Libane. Kadangi Iranas veikia kaip pagrindinis šios grupuotės užnugaris ir finansuotojas, „Hezbollah“ interesai ir jų karinių veiksmų ateitis buvo viena iš esminių užkulisinių derybų temų, be kurios paliaubos regione tiesiog nebūtų įmanomos.
Donaldo Trumpo ir JAV tarptautinių pozicijų vertinimas
Dėl klausimo, ar šis susitarimas nesusilpnino Amerikos ir asmeniškai D. Trumpo tarptautinio prestižo, ekspertų nuomonės stipriai išsiskiria. Kritikai pabrėžia, kad D. Trumpas pasirašė dokumentą, kuris iš esmės tik sprendžia problemas, kilusias dėl paties karo veiksmų pradžios, tačiau nepriverčia Irano visiškai atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Toks žingsnis oponentų vertinamas kaip nuolaidžiavimas Teheranui ir gali būti suprastas kaip JAV lyderio silpnumo ženklas, ypač turint omenyje, kad artimiausi JAV sąjungininkai regione, pavyzdžiui, Izraelis, jaučiasi palikti nuošalyje.
Kita vertus, D. Trumpo šalininkai šį žingsnį vertina kaip pragmatiškos užsienio politikos triumfą, atitinkantį jo pažadus užbaigti „amžinus karus“ ir stabilizuoti pasaulines energijos išteklių kainas. Užbaigdamas brangiai kainuojantį konfliktą ir pasiekdamas paliaubas, Trumpas demonstruoja savo gebėjimą priimti ryžtingus sprendimus ir pasiekti rezultatų ten, kur ankstesnės administracijos patirdavo nesėkmę. Galutinis poveikis JAV pozicijoms priklausys nuo to, kaip tiksliai Iranas laikysis pasirašyto memorandumo sąlygų ir ar pavyks užtikrinti ilgalaikį saugumą strategiškai svarbiuose jūrų keliuose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
