Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno veiksmai prieš Iraną sukėlė tarptautinį rezonansą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pats juos palygino su piratavimu. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV tęsia Irano uostų blokadą, siekdama ekonomiškai spausti Teheraną ir apriboti jo naftos eksportą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Blokada ir perimami laivai
JAV blokada Irano pakrantėje pradėta 2026 m. balandį po nesėkmingų derybų. Operacija leidžia JAV pajėgoms stabdyti, tikrinti ir net perimti laivus, susijusius su Iranu. Per pirmąsias savaites dešimtys laivų buvo priversti keisti kursą arba buvo sulaikyti, o kai kurie – perimti jėga.
Donaldas Trumpas viešai apibūdino šiuos veiksmus itin tiesmukai – JAV esą perima laivus, krovinius ir naftą, o tokia veikla yra ekonomiškai naudinga. Jo pareiškimas, kad JAV laivynas veikia „kaip piratai“, sukėlė audringą reakciją tarptautinėje arenoje.
Iranas kaltina „jūriniu plėšimu“
Iranas šiuos veiksmus vadina ne sankcijų vykdymu, o atviru piratavimu. Teheranas teigia, kad JAV neteisėtai konfiskuoja krovinius ir pažeidžia tarptautinę teisę.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Iranas savo ruožtu riboja laivybą Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energijos transporto maršrutų. Šis konfliktas faktiškai sukūrė dvigubą spaudimą jūrų prekybai.
Ekspertai įspėja, kad tokie veiksmai gali dar labiau destabilizuoti regioną ir paskatinti platesnį konfliktą, nes Iranas blokadą laiko karo veiksmu.
Teisinė pilkoji zona
Didžiausias klausimas – ar JAV veiksmai yra teisėti. Tarptautinė teisė leidžia ribotas laivų patikras, tačiau masinis krovinių perėmimas ir blokada už karo zonos ribų kelia rimtų abejonių.
Kai kurie analitikai tai vadina „valstybiniu piratavimu“, o kiti – agresyvia, bet teisėta sankcijų vykdymo forma.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
