JAV ekstremalių situacijų valdymo ir logistikos bendrovė pateikė Baltųjų rūmų pareigūnams planą, pagal kurį būtų užtikrintas iki 300 procentų pelnas ir septynerių metų monopolinė kontrolė naujoje prekių tiekimo sistemoje Gazos Ruože.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pagal siūlomą modelį bendrovė siekė tapti vienintele krovinių gabenimo ir paskirstymo operatore, rinkdama mokestį už kiekvieną į Gazą įvažiuojantį sunkvežimį, taip pat už sandėliavimo ir prekių paskirstymo infrastruktūros naudojimą. Tokia sistema būtų tapusi pagrindiniu humanitarinių ir komercinių tiekimų kanalu regione.
Nors viešai buvo teigiama, kad pasiūlymas sustabdytas, dalis su projektu susijusių asmenų ir toliau dalyvauja diskusijose dėl galimos naujos Gazos tiekimo sistemos kūrimo. Šios diskusijos vyksta paraleliai su politinėmis iniciatyvomis, susijusiomis su JAV administracijos planuojama Taikos taryba (Board of Peace), kuri ateityje galėtų prižiūrėti regiono stabilizavimą ir atstatymą.
Kritika dėl galimo piktnaudžiavimo
Viešųjų pirkimų ir vyriausybinių sutarčių ekspertai itin kritiškai vertina siūlomą pelno modelį. Jų teigimu, tokio masto grąža – net tris kartus viršijanti investicijas – yra praktiškai neregėta JAV vyriausybės sutartyse. Pasak ekspertų, net ir 25 % grąža laikoma itin sėkminga, todėl kalbos apie 300 % pelną kelia rimtų skaidrumo ir interesų konflikto klausimų.
Be to, siūlyta išskirtinė teisė valdyti Gazos logistiką septynerius metus būtų reikšmingai apribojusi konkurenciją ir suteikusi privačiai bendrovei milžinišką įtaką humanitarinių srautų kontrolei.
Gazos atstatymas – dešimčių milijardų vertės projektas
Tarptautinių institucijų vertinimu, Gazos Ruožo atstatymo kaštai gali viršyti 70 mlrd. JAV dolerių. Didžioji dalis pastatų yra sunaikinta, o absoliuti dauguma gyventojų – priversti palikti savo namus. Būsimos atstatymo iniciatyvos neišvengiamai priklausys nuo to, kas ir kokiomis sąlygomis kontroliuos statybinių medžiagų, degalų ir humanitarinės pagalbos patekimą į regioną.
Ši situacija kelia klausimų, ar ekonominiai interesai netaps svarbesni už humanitarinius principus, ypač kai kalbama apie konfliktų nuniokotų teritorijų atstatymą.
Baltųjų rūmų atstovai pabrėžia, kad jokie galutiniai sprendimai dėl sutarčių ar viešųjų pirkimų mechanizmų dar nepriimti, o visos idėjos kol kas yra svarstymų stadijoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos informaciją
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
