Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą laikinai sustabdyti 14 milijardų dolerių vertės ginklų pardavimo paketą Taivanui. Laikinai einantis JAV karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas Hung Cao oficialiai patvirtino, kad šis žingsnis žengtas siekiant užtikrinti, jog Amerikos kariuomenė turėtų pakankamai šaudmenų atsargų dėl šiuo metu vykstančio karo su Iranu. Šis pareiškimas iškart sukėlė didelį susirūpinimą dėl Vašingtono įsipareigojimų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Karinių atsargų poreikis ir operacija „Epic Fury“
Kalbėdamas JAV Senato Asignavimų gynybos pakomitečio posėdyje, Hung Cao paaiškino, kad ginklų tiekimo pauzė yra būtina, kad būtų garantuotas visiškas Pentagono poreikių tenkinimas operacijai „Epic Fury“ – JAV karinei kampanijai Vidurio Rytuose. Nepaisant to, kad pareigūnas primygtinai tikino, jog šalis vis dar disponuoja „pakankamu“ raketų ir perėmimo sistemų kiekiu, sprendimas atidėti užsienio karinius pardavimus rodo didėjantį spaudimą Amerikos ginkluotės sandėliams. Cao pridūrė, kad sandoriai bus atnaujinti tik tuomet, kai prezidento administracija tai pasirodys tikslinga, o galutinis sprendimas priklausys nuo gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho ir valstybės sekretoriaus Marco Rubio pozicijos.
Kariniai analitikai pastebi, kad intensyvūs veiksmai prieš Iraną pareikalavo tūkstančių raketų ir oro gynybos elementų, o tai pastebimai išeikvojo ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų bei sistemų „Patriot“, „Tomahawk“ ir „THAAD“ atsargas. Šis spartus resursų naudojimas išryškino JAV gynybos pramonės bazės ribotumą, kuomet gamybos pajėgumai nespėja paskui realaus karo poreikius. Dėl šios priežasties strateginiai ginkluotės paketai sąjungininkams, įskaitant Taivaną, atsiduria eilėje, kol bus atkurti minimalūs pačių JAV saugumo reikalavimai.
Politiniai vertinimai ir neapibrėžtumas Taipėjuje
Karinio jūrų laivyno atstovo paaiškinimai iš dalies skiriasi nuo anksčiau skambėjusios prezidento Donaldo Trumpo retorikos, kurioje 14 milijardų dolerių vertės ginklų paketas buvo minimas kaip galimas „derybų žetonas“ santykiuose su Kinija. Neseniai apsilankęs Pekine, D. Trumpas žurnalistams patvirtino, kad ginklų pardavimo Taivanui klausimą išsamiai aptarė su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau neprisiėmė jokių konkrečių įsipareigojimų nei dėl paramos pratęsimo, nei dėl salos gynimo potencialaus užpuolimo atveju. Toks neapibrėžtumas sulaukė abiejų JAV Kongreso partijų narių kritikos, reikalaujančių tęsti paramą demokratiniam Taivanui pagal galiojančius įstatymus.
Pačiame Taivane žinia apie ginklų tiekimo pauzę sukėlė pagrįstą nerimą dėl šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo savalaikiškumo, ypač turint omenyje žvalgybos perspėjimus apie Pekino karinį pasirengimą. Nors Taivano vyriausybės atstovai pareiškė, kad oficialaus pranešimo iš Vašingtono apie pardavimų koregavimą dar negavo, vietos lyderiai pabrėžia, kad stipri salos gynyba yra esminis regiono taikos garantas. Ši situacija stebėtojų vertinama kaip rimtas signalas Pekinui, kad globalūs JAV kariniai įsipareigojimai pradeda riboti Vašingtono realias galimybes vienu metu reaguoti į kelias krizes skirtinguose pasaulio taškuose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
