Vokietija ruošiasi įgyvendinti reikšmingus pokyčius prieglobsčio politikoje, kai 2026 m. birželį visoje Europos Sąjungoje pradės galioti reformuota Bendra Europos prieglobsčio sistema (CEAS).
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šie pakeitimai skirti riboti nereguliarią migraciją, paspartinti prieglobsčio procedūras ir suvienodinti taisykles visose ES valstybėse narėse.
CEAS yra ES teisinė sistema, kurios tikslas – užtikrinti vienodus, sąžiningus ir veiksmingus prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartus. 2024 m. patvirtinta reforma numatė dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį valstybės narės turėjo perkelti naujas taisykles į nacionalinę teisę. Vokietijoje tai daro valdančioji koalicija, sudaryta iš CDU/CSU ir Socialdemokratų partijos (SPD).
Vienas svarbiausių pokyčių – vadinamųjų „Dublino atvejų“ tvarkymas. Tai pabėgėliai, kurie jau buvo registruoti ar pateikė prieglobsčio prašymą kitoje ES valstybėje. Tokie asmenys galės būti apgyvendinami specialiuose uždaruose prieglobsčio centruose. Federalinė vyriausybė tikisi, kad tai leis greičiau vykdyti grąžinimus ir sumažins riziką, jog asmenys pasislėps. Vis dėlto sprendimą, ar steigti tokius centrus, priims Vokietijos federalinės žemės, o galutinį žodį tars ir Bundesratas.
Kartu valdžia pabrėžia, kad bus stengiamasi apsaugoti pažeidžiamas grupes. Numatyta, jog nepilnamečiai ir šeimos su vaikais paprastai galės palikti tokius centrus po šešių mėnesių. SPD atstovai akcentuoja, kad vaikams ir šeimoms neturi būti sukuriamos nereikalingos papildomos kančios.
Pokyčiai palies ir darbo rinką. Pabėgėliai, pateikę prieglobsčio prašymą arba turintys laikiną leidimą pasilikti, ateityje galės dirbti greičiau – ne po šešių, o po trijų mėnesių. Taip pat planuojama pagerinti vaikų sveikatos priežiūrą: per pirmuosius 36 mėnesius jie galės gauti ne tik skubią, bet ir platesnę medicininę pagalbą.
Vis dėlto naujosios nuostatos sulaukė ir kritikos. Žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Pro Asyl“, perspėja, kad uždari prieglobsčio centrai gali reikšti laisvės suvaržymus ir žmogaus teisių pažeidimus. Kritikai teigia, kad Vokietija kai kuriais aspektais net peržengia tai, ko reikalauja ES teisė, ypač kalbant apie komendanto valandas priėmimo centruose ir galimą pabėgėlių sulaikymą dar nagrinėjant jų bylas.
CEAS reforma taip pat siejama su politiniu kontekstu. Vokietijoje stiprėja kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios retorika grindžiama griežta antiimigracine pozicija. Šiemet keliuose regionuose vyks svarbūs rinkimai, o migracijos tema jau dabar yra viena pagrindinių politinių diskusijų ašių.
Ateityje taip pat planuojama, kad dauguma prieglobsčio procedūrų vyks prie ES išorinių sienų. Asmenys iš šalių, kurių prieglobsčio prašymai dažniausiai atmetami, galės būti nagrinėjami pagreitinta tvarka, o atmetimo atveju – greitai deportuojami. Kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Vokietija, svarsto galimybę steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už ES ribų, nors tokios idėjos kelia rimtų teisinių ir etinių abejonių.
Reformos šalininkai teigia, kad CEAS yra būtinas siekiant suvaldyti migracijos srautus ir sumažinti naštą atskiroms valstybėms. Kritikai tuo tarpu perspėja, kad efektyvumas neturėtų būti pasiektas žmogaus teisių sąskaita.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautine žiniasklaida.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
