Didžiosios Britanijos politinę areną sukrėtė masiniai pranešimai ir spekuliacijos apie galimą šalies ministro pirmininko Keiro Starmerio atsistatydinimą artimiausiomis dienomis. Savaitgalį šalies žiniasklaida apie premjero pasitraukimą rašė beveik kaip apie nebeišvengiamą faktą, skelbdama skambias antraštes „Žaidimas baigtas“, tačiau pirmadienį situacija tapo kur kas labiau miglota ir sukėlė rimtų dvejonių. Šių dramatiškų gandų priežastimi tapo triuškinantis valdančiosios partijos pralaimėjimas papildomuose rinkimuose Burnhame, privertęs K. Starmerį viešai prabilti apie skaudžią politinę realybę ir susidurti su didžiuliu spaudimu tiek iš partijos vidaus, tiek iš už Atlanto.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pralaimėjimas Burnhame ir gandų kilmė
Pagrindinis katalizatorius, išprovokavęs kalbas apie vyriausybės vadovo pasitraukimą, buvo netoli Mančesterio esančioje Burnhamo (Burnham) apygardoje įvykę papildomi parlamento rinkimai, kurie leiboristams pasibaigė visiška katastrofa. Šie rinkimai buvo vertinami kaip lakmuso popierėlis visuomenės pasitikėjimui K. Starmerio vykdomu kursu, o triuškinantis pralaimėjimas parodė, kad rinkėjai yra giliai nusivylę dabartine socialine ir ekonomine politika. Pats premjeras buvo priverstas viešai pripažinti, kad po šio balsavimo jam tenka rimtai apmąstyti naujas „politines realybes“, o tai politikos užkulisiuose iškart buvo suprasta kaip signalas apie galimą pasidavimą.
Būtent po šių komentarų Didžiosios Britanijos spauda ir pagrindiniai leidiniai vieningai pradėjo skelbti, kad K. Starmerio atsistatydinimas yra dienų ar net valandų klausimas, nes premjeras prarado ne tik rinkėjų, bet ir savo paties partijos narių paramą. Prie spaudimo prisidėjo ir neigiamas tarptautinis fonas – JAV prezidentas D. Trumpas viešai ir aštriai sukritikavo K. Starmerį, pavadindamas jį silpnu lyderiu, kas dar labiau susilpnino britų premjero pozicijas tarptautinėje arenoje tuo metu, kai jis ir taip buvo arti politinio išėjimo iš aktyvios arenos.
Pirmadienio abejonės ir premjero ateitis
Nors savaitgalio nuotaikos rodė visišką K. Starmerio eros pabaigą, pirmadienį Dauningo gatvėje pasigirdo kur kas atsargesni vertinimai, o politikos analitikai pradėjo abejoti, ar premjeras tikrai žengs šį radikalų žingsnį. Vyriausybės vadovo aplinka siunčia signalus, kad K. Starmeris bando suvaldyti paniką partijoje ir ieško būdų persitvarkyti, užuot tiesiog palikęs postą krizės įkarštyje. Tai sukūrė neapibrėžtumo situaciją, kurioje tiesioginis atsakymas – bus atsistatydinimas ar ne – priklausys nuo to, ar premjerui pavyks artimiausiomis valandomis užsitikrinti įtakingiausių leiboristų frakcijos narių palaikymą.
Šiuo metu K. Starmeris susiduria su žiauria realybe, kurioje bet koks jo sprendimas turės didžiulių pasekmių visai šaliai. Jei jis nuspręs likti, jo vyriausybė bus nuolat paralyžiuojama opozicijos puolimo ir vidinių frakcijų kovų, o visuomenės nepasitenkinimas tik augs. Jei premjeras vis dėlto neatlaikys spaudimo ir pasitrauks per kelias dienas, kaip prognozavo France 24, Didžioji Britanija bus įtraukta į naują politinį chaosą ir kovą dėl valdžios leiboristų partijos viduje, kas dar labiau apsunkins šalies ekonomikos atsigavimą po praėjusių metų sukrėtimų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
