Azijos geopolitinėje erdvėje fiksuojami gilūs strateginiai pokyčiai, kadangi Kinija ir Šiaurės Korėja aktyviai ir nuosekliai pasimokė iš besikeičiančio Ukrainos mūšio lauko realijų. Abi autoritarinės valstybės itin įdėmiai analizuoja modernaus konvencinio karo eigą Europoje, siekdamos modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir pritaikyti naujas taktikas galimiems ateities konfliktams Taivano sąsiauryje bei Korėjos pusiasalyje. Vakarų žvalgybos šaltiniai įspėja, kad šių pamokų integracija į Pekino ir Pchenjano karines doktrinas gali iš esmės pakeisti jėgų balansą Ramiojo vandenyno regione.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Dronų integracija, elektroninė kova ir tiekimo grandinės
Pagrindinė pamoka, kurią Pekinas ir Pchenjanas perėmė iš Ukrainos fronto – tai masinis, pigių bepiločių orlaivių (FPV dronų) efektyvumas prieš brangią sunkiąją techniką ir įtvirtintas pozicijas. Kinija, būdama pasaulinė komercinių dronų gamybos lyderė, sparčiai pertvarko savo civilines gamyklas karinėms reikmėms, kurdama naujos kartos autonominius dronų spiečius, valdomus dirbtinio intelekto. Šiaurės Korėja savo ruožtu, remdamasi Rusijos gauta patirtimi, pradėjo masiškai gaminti vietinius kamikadzių dronų analogus, skirtus įveikti Pietų Korėjos oro gynybos sistemas pusiasalyje.
Kitas esminis elementas, kurį aktyviai analizuoja Kinijos liaudies išsivadavimo armija (KLA), yra elektroninė kova (elektroninis slopinimas) bei palydovinio ryšio vaidmuo mūšio lauke. Ukrainos patirtis parodė, kad net pažangiausia Vakarų ginkluotė tampa neveiksminga, jei priešininkas sugeba visiškai užslopinti GPS signalus ir sutrikdyti taktinį ryšį. Kinijos kariniai inžinieriai šiuo metu intensyviai investuoja į mobilius elektroninės kovos kompleksus, gebančius neutralizuoti potencialų JAV ir jų sąjungininkų technologinį pranašumą galimo Taivano puolimo atveju.
Pasiruošimas ilgalaikiam sekinimo karui ir sankcijoms
Ukrainos konfliktas sugriovė iliuziją, kad modernūs karai bus žaibiški ir trumpalaikiai. Kinijos kariniai strategai pripažįsta, kad pasirengimas galimam konfliktui reikalauja milžiniškų amunicijos atsargų, stabilios vietinės gamybos ir nepriklausomų tiekimo grandinių. Pekinas pradėjo kurti valstybinius strateginių žaliavų ir puslaidininkių rezervus, ruošdamasis totalinėms Vakarų ekonominėms sankcijoms bei galimai jūrinei blokadai. Tuo tarpu Šiaurės Korėja, ilgus metus gyvenanti izoliacijoje, išnaudoja savo gamyklų pajėgumus artilerijos sviedinių tiekimui, mainais iš Maskvos gaudama ne tik finansinę grąžą, bet ir realius duomenis apie savo ginkluotės efektyvumą prieš vakarietiškas sistemas.
Šis abiejų šalių karinių doktrinų evoliucionavimas kelia didžiulį susirūpinimą JAV, Japonijai ir Pietų Korėjai. Ekspertai pabrėžia, kad autoritarinių režimų gebėjimas greitai mokytis iš svetimų klaidų ir operatyviai pritaikyti modernias taktikas daro juos daug pavojingesniais varžovais. Ukrainos mūšio laukas tapo globaliu poligonu, kurio pamokos tiesiogiai formuoja būsimo galimo konflikto kontūrus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, verčiant Vakarų sąjungininkus skubiai peržiūrėti savo regioninės gynybos planus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
