Kinija išgyvena istorinį perėjimą prie elektros energijos, siekdama tapti pasauline lydere atsinaujinančių išteklių srityje. Tačiau šis procesas kelia sudėtingą klausimą – ar viena didžiausių pasaulio ekonomikų pajėgs galutinai atsisakyti anglies naudojimo, kuris vis dar sudaro energetikos pamatą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nors šalis investuoja milžiniškas sumas į saulės ir vėjo jėgaines, pramonės augimas ir didėjantis elektros poreikis verčia išlaikyti senus gamybos pajėgumus. Šis balansavimas tarp žaliųjų ambicijų ir ekonominio stabilumo tampa centriniu Kinijos vidaus politikos bei tarptautinių klimato įsipareigojimų klausimu.
Atsinaujinančios energijos bumas ir anglies vaidmuo
Pastaraisiais metais Kinija instaliavo daugiau saulės ir vėjo jėgainių nei bet kuri kita valstybė, siekdama dekarbonizacijos tikslų iki 2060 metų. Elektromobilių populiarėjimas ir pramonės elektrifikacija dar labiau spartina šį procesą, tačiau kintamas atsinaujinančių išteklių pobūdis sukuria rizikas tinklo stabilumui. Anglis šiuo atveju atlieka „saugiklio“ vaidmenį, užtikrinant nepertraukiamą energijos tiekimą piko valandomis arba esant nepalankioms oro sąlygoms. Nepaisant tarptautinio spaudimo mažinti emisijas, Pekinas ir toliau tvirtina naujų anglies jėgainių statybas, argumentuodamas tai nacionaliniu energetiniu saugumu.
Analitikai pastebi, kad Kinijos energetikos politika yra dvejopa: viena vertus, ji dominuoja pasaulinėje saulės baterijų ir baterijų gamybos rinkoje, kita vertus – išlieka didžiausia anglies vartotoja. Ši priklausomybė nuo iškastinio kuro yra glaudžiai susijusi su kasybos pramonės darbuotojų užimtumu ir regionine ekonomika. Perėjimas prie visiškai švarios energijos reikalautų ne tik technologinių inovacijų, bet ir fundamentalių socialinių bei ekonominių reformų provincijose, kurių gerovė dešimtmečius priklausė nuo anglies gavybos. Technologinė pažanga energijos kaupimo sistemose galėtų pagreitinti šį procesą, tačiau kol kas jos nėra pakankamai išvystytos tokiam mastui.
Technologinis suverenitetas ir globali įtaka
Kinijos siekis elektrifikuoti savo ekonomiką taip pat yra susijęs su noru mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų. Kontroliuodama visą vertės grandinę – nuo retųjų žemių elementų gavybos iki galutinių aukštųjų technologijų produktų – šalis siekia užsitikrinti technologinį suverenitetą. Tai kelia susirūpinimą Vakarų valstybėms, kurios baiminasi per didelės priklausomybės nuo Kinijos tiekimo grandinių pereinant prie žaliosios energijos. Tokia konkurencija skatina naujus prekybos barjerus ir skatina kitus regionus, įskaitant Europos Sąjungą, investuoti į savo gamybos pajėgumus.
Ateities perspektyvos rodo, kad Kinija ir toliau išliks didžiausia teršėja, kol nebus išspręstas anglies pakeitimo klausimas bazinėje gamyboje. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai pavyks modernizuoti elektros tinklus, kad jie galėtų efektyviai priimti ir paskirstyti decentralizuotą atsinaujinančią energiją. Nors kelias link anglies atsisakymo yra ilgas ir kupinas kliūčių, Kinijos pasirinkta kryptis neabejotinai formuos viso pasaulio energetikos ateitį. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi, ar ekonominis pragmatizmas nugalės aplinkosauginius tikslus, ar Kinija taps pavyzdžiu, kaip transformuoti milžinišką pramoninę valstybę.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
