Klausimas, ar Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar yra „geriausi draugai“, pastaruoju metu sulaukia didelio tarptautinių analitikų dėmesio. Oficialiuose susitikimuose abi pusės nuolat demonstruoja vienybę ir deklaruoja partnerystę „be ribų“, tačiau realybė užkulisiuose rodo augantį asimetriškumą. Šalių santykiai vis labiau priklauso nuo griežto strateginio pragmatizmo, o ne nuo tikros dvišalės draugystės.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Oficiali retorika ir ekonominė asimetrija
Pekino ir Maskvos retorika išlieka nepakitusi – viešai demonstruojamas glaudus asmeninis lyderių ryšys, o dvišaliai susitikimai organizuojami pabrėžiant ypatingą abipusę pagarbą. Rusijai ši partnerystė yra kritiškai svarbi, siekiant sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį ir rasti naujų rinkų savo energetiniams ištekliams. Kinija sėkmingai naudojasi šia situacija, pirkdama pigią Rusijos naftą bei dujas ir kartu plėsdama savo pramonės produkcijos bei technologijų eksportą į Rusijos rinką, kurioje beveik nebeliko Vakarų konkurentų.
Vis dėlto ekonominiai rodikliai aiškiai rodo, kad šie santykiai tampa vis labiau vienpusiški, Maskvai tampant jaunesniąja Pekino partnere. Kinijos ekonomika yra daug kartų didesnė ir labiau diversifikuota, todėl Pekinas diktuoja savo sąlygas svarbiausiuose dvišaliuose projektuose. Nors V. Putinas siekia pademonstruoti, kad Rusija nėra izoliuota, Xi Jinpingas išlaiko saugų atstumą, kad apsaugotų pačios Kinijos ekonominius interesus ir išvengtų tiesioginių antrinių Vakarų sankcijų savo šalies bankams bei didžiosioms korporacijoms.
Geopolitiniai išskaičiavimai ir raudonosios linijos
Strateginiu lygmeniu abu lyderius vienija bendras tikslas – sumažinti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų įtaką pasaulyje bei skatinti daugiapolę pasaulio tvarką. Tai sukuria stiprų ideologinį pagrindą bendradarbiavimui tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip BRICS ar Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Nepaisant to, Pekino parama Maskvai turi aiškiai nubrėžtas ribas, ypač karinėje sferoje, kur Kinija oficialiai deklaruoja neutralumą ir vengia tiesioginio ginklų tiekimo.
Analitikai pažymi, kad Xi Jinpingo ir V. Putino „draugystė“ yra ne asmeninis palankumas, o racionalus politinis aljansas, egzistuojantis tol, kol jis yra naudingas abiejų šalių nacionaliniams interesams. Pekinas atidžiai stebi Rusijos veiksmus tarptautinėje arenoje ir nenori būti įtrauktas į neprognozuojamus konfliktus, galinčius pakenkti pačios Kinijos globaliems prekybos ryšiams su Europos Sąjunga ir JAV. Dėl šios priežasties ši partnerystė išlieka trapi, o jos stabilumą nuolat testuoja kintanti pasaulinė geopolitinė situacija.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
