Vakarų Europą užklupo neįprastai ankstyva ir intensyvi gegužės mėnesio karščio banga, sumušusi dešimtmečius gyvavusius temperatūros rekordus. Sinoptikai praneša, kad virš žemyno susiformavęs galingas „karščio kupolas“ atnešė anomalinius orus į Prancūziją, Jungtinę Karalystę bei kitas regiono valstybes. Tuo pat metu, kai Europa dega nuo karščio, kitoje Atlanto pusėje, Niujorke, fiksuojami staigūs ir niokojantys potvyniai, kas dar kartą įrodo globalios klimato sistemos disbalansą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Istoriniai karščio rekordai Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje
Prancūzijoje meteorologijos tarnybos užfiksavo absoliučius gegužės mėnesio maksimumus, kurie labiau būdingi liepos ar rugpjūčio viduriui, o ne pavasario pabaigai. Dar dramatiškesnė situacija susiklostė Jungtinėje Karalystėje, kur oficialiai patvirtinta karščiausia gegužės diena šalies stebėjimų istorijoje – termometro stulpeliai pasiekė net 34,8 °C ribą. Toks staigus temperatūros šuolis privertė tarnybas paskelbti aukšto lygio pavojų gyventojų sveikatai, ypač pažeidžiamoms grupėms, kadangi vietos infrastruktūra ir gyvenamieji namai nėra pritaikyti kovai su tokiais dideliais karščiais.
Sveikatos apsaugos ministerijos visame regione platina rekomendacijas piliečiams riboti fizinį aktyvumą dienos metu, gerti kuo daugiau vandens ir vengti tiesioginių saulės spindulių. Miestų savivaldybės skubiai įrengia viešąsias vėsinimo zonas, o ligoninėse fiksuojamas padidėjęs pacientų skaičius, besiskundžiančių širdies veiklos sutrikimais bei šilumos smūgiais. Karštis taip pat daro neigiamą įtaką upių vandens lygiui, kas sukelia papildomą nerimą žemės ūkio bei energetikos sektoriams, priklausomiems nuo vandens išteklių.
Karščio kupolo fenomenas ir ekstremalūs reiškiniai pasaulyje
Mokslininkai aiškina, kad šį ekstremalų reiškinį nulėmė virš Vakarų Europos užsivėręs atmosferos slėgio reiškinys, žinomas kaip karščio kupolas. Jis veikia kaip savotiškas dangtis, kuris sulaiko karštą orą prie žemės paviršiaus ir neleidžia prisiartinti vėsesnėms oro masėms ar krituliams. Klimatologai vieningai sutaria, kad tokios ankstyvos karščio bangos yra tiesioginė globalios klimato kaitos pasekmė, o ateityje tokie reiškiniai taps tik dažnesni, ilgesni ir intensyvesni, keisdami įprastus metų laikų ciklus.
Šios anomalijos geriausiai matomos vertinant globalų kontekstą: tuo pačiu metu, kai europiečiai ieško pavėsio, Niujorką užklupo netikėtos liūtys ir staigūs potvyniai, paralyžiavę miesto transporto sistemą. Šie kontrastingi ekstremalūs orų reiškiniai abipus vandenyno rodo, kad planetos klimato stabilumas sparčiai nyksta. Aplinkosaugos organizacijos po šių rekordų dar garsiau ragina Europos vyriausybes paspartinti perėjimą prie žaliosios energetikos ir griežčiau laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų dėl anglies dvideginio emisijų mažinimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
