Pasaulio meteorologijos organizacijos ir pirmaujantys klimatologai skambina pavojaus varpais – naujausi palydoviniai duomenys ir vandenyno temperatūros matavimai rodo, kad prie Žemės artėja galingiausias El Ninjo (El Niño) reiškinys per pastarąjį šimtmetį. Šis natūralus, tačiau dėl globalaus atšilimo stipriai intensyvėjantis Ramiojo vandenyno srovių anomalijos fenomenas grasina sujaukti įprastus planetos klimato modelius. Mokslininkai patvirtina, kad nors pirmieji reiškinio ženklai ryškėja jau dabar, patys didžiausi, destruktyviausi ir globalūs padariniai žmoniją ištiks būtent ateinančių metų pradžioje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kodėl pagrindinis smūgis prognozuojamas kitų metų pradžioje?
Svarstymus ir nuogąstavimus, kad pagrindinės El Ninjo pasekmės pasireikš būtent ateinančių metų pirmaisiais mėnesiais, klimatologai pagrindžia šio gamtos reiškinio vystymosi ciklu. El Ninjo procesas prasideda, kai susilpnėja pasatai (atogrąžų vėjai) ir šiltos vandenyno masės iš vakarinės Ramiojo vandenyno dalies ima plūsti link Pietų Amerikos pakrančių. Šis vandenyno šilimo procesas yra lėtas ir savo patį piką bei maksimalią temperatūros anomaliją paprastai pasiekia vėlyvą rudenį arba gruodžio mėnesį (būtent dėl to reiškinys ir buvo pavadintas El Ninjo – „Berniuku“ arba „Kūdikėliu Jėzumi“, nes pasireiškia apie Kalėdas).
Tačiau atmosfera į įkaitusį vandenyną nereaguoja akimirksniu. Reikalingas kelių mėnesių inertinis laikotarpis, kol milžiniški šilumos ir drėgmės kiekiai visiškai pakeis globalių oro masių judėjimą ir reaktyvines sroves visame pasaulyje. Todėl meteorologiniai modeliai vieningai rodo, kad didžiausios sausros, liūtys ir temperatūros rekordai planetą užklups būtent kitų metų sausio–balandžio mėnesiais, kai El Ninjo sukelta energija pasieks maksimalią koncentraciją atmosferoje ir ims tiesiogiai diktuoti sąlygas regioniniams orams.
Pasaulinės prognozės: nuo sausrų iki humanitarinių krizių
Jei prognozės pasitvirtins ir šis El Ninjo tikrai taps stipriausiu per šimtmetį, pasekmės įvairiems žemynams bus ekstremalios. Pietų Amerikos šalyse (ypač Peru ir Ekvadore) bei JAV pietvakariniuose regionuose prognozuojami rekordiniai krituliai, sukelsiantys katastrofiškus potvynius, upių išsiliejimus ir pražūtingas žemės nuošliaužas. Tuo tarpu kitoje vandenyno pusėje – Australijoje, Indonezijoje, Pietų Azijoje ir tam tikrose Afrikos dalyse – įsigalės neregėta sausra, lemsianti masinius miškų gaisrus bei geriamojo vandens trūkumą.
Šios klimato anomalijos turės tiesioginį ir labai skaudų poveikį pasaulio ekonomikai bei žemės ūkiui. Dėl ekstremalių orų kitų metų pradžioje prognozuojamas masinis pasėlių (ypač ryžių, cukranendrių, kavos ir kakavos) derliaus žlugimas, kas neabejotinai iššauks maisto produktų kainų šuolį ir infliaciją globaliose rinkose. Be to, šiltesni vandenys sukels masinį koralinių rifų balimą ir sunaikins žuvies išteklius, o skurdesniuose regionuose kils reali humanitarinė krizė bei ligų protrūkiai. Europos Sąjungos institucijos jau dabar ragina tarptautines pagalbos organizacijas pradėti ruošti ekstremalių situacijų valdymo planus, kad būtų sušvelnintas būsimas stichijos smūgis.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
